Finansų ekspertė dalinasi patarimais, kaip elgtis netekus darbo

Nedarbas Lietuvoje gruodį išaugo 0,6 procento ir jau pasiekė 8,9 proc., o apie masinius atleidimus praneša vis daugiau įmonių. Daugelio ekonomistų manymu, nedarbas aukščiausio taško Lietuvoje dar nepasiekė, tačiau ruoštis tikrai galima, kadangi apie kaštų mažinimą kalbama vis dažniau. „M Capital“ asmeninių ir verslo finansų konsultantė Alina Torbejeva pastebi, kad atleidimams psichologiškai itin jautrūs gali būti jauni žmonės, kurie 2008-ųjų metų krizės metu dar nedirbo ir todėl iki šiol nėra patyrę, ką reiškia būti atleistam.

Remiantis Rytų Anglijos universiteto mokslininkų atlikta daugiau kaip 4000 skirtingų tyrimų apžvalga, atleidimas iš darbo turi milžinišką įtaką psichinei sveikai. Vidutiniškai atleidimas neigiamai veikia mus daugiau nei penkerius metus. Todėl esant sudėtingai ekonominei situacijai pasaulyje, reikia tinkamai būti pasiruošus.

Galimus atleidimus įmanoma numatyti

Jeigu dar nesate atleistas, ekspertai rekomenduoja pasiruošti santaupų bent jau 6 mėnesiams: tokia finansinė pagalvė ne tik apsaugo nuo perteklinio streso netekus darbo, bet ir gali būti naudojama kitoms sudėtingoms situacijoms. Nors dažnai atleidimas įvyksta netikėtai, kai kuriais atvejais tai galima numatyti, ypač jeigu planuojamas masinis atleidimas. Pasak A. Torbejevos, tokius įmonės planus parodo keli ženklai:

• Įmonėje vis dažniau kalbama apie kaštų taupymą. Vienas iš taupymo būdų yra masiniai atleidimai.
• Šiuo metu įmonė visiškai nebeieško naujų darbuotojų, nekeičiami net ir išėję darbuotojai.
• Pastebite daugiau susitikimų tarp aukštesnių grandžių.
• Į jūsų veiklos rezultatų apžvalgas neseniai buvo įtrauktas žmogiškųjų išteklių skyrius – dažnai tai yra ženklas, kad svarstomi atleidimai.
• Konkurentų įmonėse atleidimai jau yra įvykę.

Jeigu savo darbe pastebite bent kelis iš šių ženklų, A. Torbejeva rekomenduoja pasiruošti galimam atleidimui. Jos teigimu, tai nebūtinai reiškia, kad neteksite darbo būtent jūs, kadangi galimai į atleistųjų sąrašą jūsų paprasčiausiai neįtrauks, tačiau geriau būti pasiruošus.

Svarbiausia susitvarkyti su emocijomis

Pirmas žingsnis, kurį reikia padaryti praradus darbą, yra suvaldyti emocijas. „Visi anksčiau ar vėliau savo karjeroje patiria tam tikrų sunkumų. Baimė ir netgi panika yra natūrali žmogaus reakcija, tačiau su ja reikia susitvarkyti. Jeigu esate pasiruošę finansinį krepšelį bent jau keliems mėnesiams, bijoti nėra ko, kadangi vidutiniškai lietuviai darbą vėl susiranda per maždaug 4 mėnesius. Taip, kartais paieškos gali užtrukti ir 6 mėnesius, tačiau valstybė remia darbą praradusius asmenis, o blogiausiu atveju, visada galima rasti ir kitų išeičių“, – pasakoja asmeninių ir verslo finansų specialistė.

Su emocijomis susitvarkyti gali padėti ne tik bendravimas su savo artimaisiais, bet ir meditacija, dienoraščio rašymas, hobiai. Specialistų teigimu, labai svarbu nepaskęsti tarp darbo skelbimų portalų ir elektroninio pašto – laiką, kuomet esate netekę darbo, reikia išnaudoti ne tik darbo paieškoms, bet ir savęs tobulinimui, pažinimui bei poilsiui.

Pasinaudokite valstybės garantijomis

Praradus darbą taip pat svarbu kreiptis į Užimtumo tarnybą (UŽT). A. Torbejeva pastebi, kad gyventojai dažnai kreipiasi į UŽT tik dėl išmokos ir yra linkę neišnaudoti visų UŽT suteikiamų galimybių paprasčiausiai dėl to, kad apie jas nežino. Specialistė primena, kad gavus bedarbio statusą, taip pat galima gauti:

• profesinį mokymą;
• pameistrystės mokymus;
• neformalų švietimą;
• pagalbą ieškant darbo;
• kvalifikacijos ir kompetencijų įgijimo kursus ar jų išlaidų kompensaciją;
• paramą verslui kurti;
• jaunimo garantijas;
• nedarbo išmoką.

Tiesa, išmoka mokama tik 9 mėnesius ir tik asmenims, kurie turi bent 12 mėnesių socialinio draudimo stažą. Na, o ilgiau nei 5 metus pas tą patį darbdavį dirbęs asmuo gali gauti ilgalaikio darbo išmoką, „svarbu, kad žmogus būtų atleistas darbdavio iniciatyva, be paties darbuotojo kaltės, pagal LR DK 57 straipsnį, nors dažniausiai tenka matyti darbuotojo atleidimą savo noru pagal LR DK 55 str.“, – teigia finansų specialistė.

Specialistė tikina, kad į Užimtumo tarnybą kreiptis verta ir tiems, kas dirba pagal individualią veiklą. Tačiau dirbantys su individualios veiklos pažyma (IV) turi galimybę kreiptis į Užimtumo tarnybą ir registruoti bedarbio statusą tik tada, kai IV yra uždaryta. UŽT paslaugomis ir pagalbos priemonėmis dirbantys pagal IV gali naudotis, tačiau tokie asmenys, deja, neturi teisės į nedarbo draudimo išmoką, kadangi mokėjo mažesnius mokesčius Sodrai, lyginant su dirbančiais pagal darbo sutartį. Todėl ieškant naujo darbo, reikia būti atidiems – dirbti pilnu etatu pagal individualią veiklą yra nelegalu ir dažniausiai neapsimoka net ir pačiam darbuotojui.

Nebijokite apie savo naują gyvenimo etapą pranešti

Tikėtina, kad praradus darbo vietą, jūsų savigarba gerokai nukentėjo ir apie tai pranešti garsiai gali būti labai nelengva. Visgi, jūsų šeima, draugai ir pažįstami negalės jums padėti, jeigu apie tai nežinos. Todėl kaip įmanoma anksčiau praneškite apie prarastą darbo vietą visiems, kam tik galite – tam tinka net ir socialiniai tinklai, tokie kaip „Linkedin“, „Facebook“ ar net „Instagram“.

Tarp jūsų draugų ir pažįstamų dažnai gali būti žmonių, kurie žinos ir padės jums rasti naują tinkamą darbo vietą. Šiais laikais beveik kiekviena įmonė turi savo rekomendacijų (angl. referral) sistemas – radus įmonei darbuotoją, tas žmogus gauna tam tikrą sumą pinigų. Įmonės taip sutaupo pastangų, o darbuotojai įgauna motyvacijos kviesti dirbti savo draugus. Tad šiais laikais žmonės tikrai motyvuoti padėti savo draugams ir pažįstamiems – būtent atvirumas dažniausiai padeda rasti darbą gerokai greičiau.