Finansų pamokos šeimoje: kaip su vaikais kalbėti apie pinigus?

„Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė

Pernai kilusi pandemija privertė mus iš naujo pažvelgti į asmeninius finansus – 7 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia dar geriau supratę santaupų svarbą, parodė „Swedbank“ tyrimas. Tokie kriziniai laikotarpiai yra geras metas apie pinigus kalbėti su vaikais, nes tai turi didelės įtakos jų ateičiai. Vaikystėje kalbėję apie finansus, daugiau nei 70 proc. žmonių ateityje gerokai stabiliau valdo savo finansus, skirtingai nei tokių pokalbių neturėję. Tad nuo ko atsispirti ir kaip su vaikais apie pinigus kalbėti jiems suprantama kalba?

Pasakokite, iš kur atsiranda pinigai

Vaikai dažniausiai supranta, jog tėvai į darbą eina ne šiaip sau, o tam, kad uždirbtų pinigų šeimai. Vis tik kaip ir už ką tie pinigai mokami, kam jie iš tiesų reikalingi, vaikams suvokimo neretai stinga.

Pasakoti, kaip šeimoje atsiranda pinigai, ypač svarbu ne tik siekiant supažindinti atžalas su asmeninių finansų principais, bet ir norint paskatinti vaikus labiau vertinti pinigus. Suprasdami, kad tėvams reikia daug laiko ir pastangų pinigams uždirbti, ilgainiui jaunuoliai bus linkę juos labiau vertinti ir mažiau neprotingai išlaidauti.

Kartu naudinga kalbėti ir apie tai, kaip pinigai palieka šeimos biudžetą – kiek daug ir kokioms sritims jie išleidžiami. Vaikai dažnai neįsisąmonina, jog buityje kainuoja viskas – maistas, drabužiai, elektra ar vanduo – tad matydami, kiek daug pinigų prireikia kasdienybėje, taip pat bus linkę rečiau be reikalo išlaidauti.

Paskatinkite užsidirbti

Verslumo skatinimas jauname amžiuje padeda geriau valdyti pinigus ir lengviau užsidirbti ateityje, o taip pat įgyti tokių naudingų asmeninių savybių, kaip disciplina, savikontrolė, kūrybiškumas ir pasitikėjimas savimi. Tad jau jauname amžiuje kartu su mažaisiais galite paieškoti būdų, kaip šie galėtų užsidirbti pirmuosius savo pinigus.

Yra ne vienas būdas, kaip užsidirbti jauname amžiuje – galima nupjauti kaimynų žolę, pavedžioti šunis ar nukasti kaimynų sniegą. Tiesa, uždarbio simuliaciją galite sukurti tiesiog namuose – sugalvokite kokią nors naudingą užduotį ir už jos atlikimą pažadėkite atlygį, kuris nebūtinai turi būti piniginis.

Svarbiausia padėti vaikams suprasti principą, jog atlyginama už įdėtas pastangas ir kitiems sukurtą vertę. Be to, skatinimas užsidirbti taip pat didina norą pinigus taupyti  – matydami, kiek pastangų reikia norint uždirbti savo norams, vaikai bus mažiau linkę be prasmės švaistyti pinigus.

Priminkite – negalima turėti visko, ko nori

Supratę uždirbamų pinigų vertę, vaikai lengviau įsisąmonins ir kitą svarbų principą − jie negali iš karto turėti visko, ko užsigeidžia, nes uždirbamų pinigų kiekis visada yra ribotas. Tai tinkama proga papasakoti ir apie šeimos biudžetą, išteklius bei galimybes.

Svarbu išlikti kantriems – ne griežtai drauskite pirkinius ar gąsdinkite sunkumais, bet ramiai padėkite suprasti, kodėl pernelyg didelis išlaidavimas nėra teisingas. Atkreipkite dėmesį, kad menkiausių užgaidų tenkinimas ne tik nenaudingas finansiškai, bet ir kenkia mūsų emocinei savijautai – nauji pirkiniai suteikia tik trumpalaikį pasitenkinimo jausmą, tad netrukus kyla pagunda vėl ką nors įsigyti.

Padėkite vaikams išmokti atskirti norus nuo savo tikrųjų poreikių. Paaiškinkite skirtumą tarp šių sąvokų ir priminkite, kad ne visi norai yra teisingi ir kartais jie tėra trumpalaikės užgaidos.

Su vyresniais vaikais galima išbandyti tokią techniką − pajutus stiprų impulsą ką nors įsigyti, patarkite vaikui prekės įsigijimą atidėti bent vienai dienai. Jei per šį „atšalimo laikotarpį“ noras pirkti sumažėjo, atsitraukti bus lengviau, o jei prekės vis dar norisi, patarkite įvertinti skirtingų pardavėjų pasiūlymus ir savo finansines galimybes.

Paaiškinkite taupymo principus ir suteikite įrankių

Įprastai vaikai supranta santaupų naudą – matydami, kaip pildosi taupyklė ir prie išsipildymo artėja jų svajonės, jaunuoliai dažnai pinigus noriai atsideda į šoną. Vis tik norint paskatinti taupymą, labai svarbu dar jauname amžiuje suteikti įrankius, leidžiančius tą daryti.

Gera pradžia būtų supažindinti vaikus su trijų taupyklių technika. Savo gaunamus pinigus jie turėtų skaidyti į tris išlaidų rūšis – būtinąsias, laisvalaikio ir taupymo.

70 proc. mėnesio kišenpinigių ir kitų gaunamų pinigų vaikas turėtų skirti pietums mokykloje, viešojo transporto bilietams, mokyklos reikmenims, tai yra, būtinosioms išlaidoms. O likusius 30 lygiomis dalimis paskirstyti pramogoms ir taupymui. Toks pinigų valdymas padės įgyti ateityje reikalingų asmeninių finansų valdymo įgūdžių.

Prasminga vyresniems vaikams atidaryti banko sąskaitą ir į ją pervesti visam mėnesiui skirtą pinigų sumą. Leisdami sąskaitoje esančius pinigus valdyti patiems, įvesite vaikus į realų gyvenimą, kai fiksuotą lėšų dalį reikia tikslingai paskirstyti įvairiems savo poreikiams.  

Atminkite, kad jūs esate pavyzdys

Visgi reikia priminti, kad didelės įtakos vaikų nuostatoms apie pinigus turi ne tik pokalbiai apie finansus, bet tinkamas tėvų požiūris į pinigus ir jų finansiniai įpročiai. Todėl su vaikais ne tik kalbėkite apie pinigus, bet savo pavyzdžiu rodykite teisingą elgseną.

Prasminga kartu su vaikais apsipirkti, mokėti mokesčius ar spręsti įvairius šeimos finansinius klausimus. Tokiu būdu jie realiose situacijose turės galimybę matyti, kaip suaugusių pasaulyje tvarkomasi su pinigais. Sąlyga tik viena – patys turite daryti tai, apie ką pasakojate. Tai padės patikėti, jog šie veiksmai iš tikrųjų pritaikomi gyvenime ir yra naudingi.

Taip pat svarbu neatitrūkti nuo realybės – nekurkite utopinio ir idealaus asmeninių finansų valdymo paveikslo, kur kiekvienas centas neva suvaldytas sąmoningai. Drąsiai kalbėkite su vaikais apie kylančias užgaidas ir kaip jas valdote, apie padarytas klaidas ar kartais atsirandančius sunkumus.

Tai padės vaikams patiems nebijoti daryti klaidų ir į asmeninių finansų valdymo kelionę leistis drąsiau.