Gabija Kundrotaitė (5 kl.)

Gabiją taip pat pastebėjoAudronė Tichanavičienė:„Jai  labiau patinka proza, ypač patinka kurti pasakas. Kalba nedaug, bet visada konkrečiai. Gabija puiki pašnekovė, mėgsta skaityti knygas, viskuo domisi“.                                   

Laiško kelionė   

                      Vieną nuostabų, saulėtą pavasario rytą gražuolei princesei, vardu Elizabeta, miegant, pro langą įskrido balandis. Princesė atmerkė vieną akį, pažiūrėjo, kas čia trukdo jos saldžiam miegui. Žiūri, ant palangės tupi pasakiškas paukštelis, keistai žiūri, o prie jo kojytės pririštas laiškas.

Atsikėlė gražioji princesė, nuėjo prie paukštelio, atrišo nuo kojelės laiškelį, perskaitė ir džiugiai nusišypsojo. Tai buvo laiškas nuo princo. Elizabeta išvartė visą stalčių, kol galiausiai rado tai, ko ieškojo – plunksną ir rašalą.

Lėtai, bet gražiai ji rašė princui. Baigusi rašyti, suvyniojo, užrišo siūlu prie kojelės laiškelį, atidarė langą ir paleido tą laiškanešį paukštį. Balandis skrido per upes, tvenkinius ir ežerus, per gėlių laukus, per tamsius miškus, per kalnus ir kalnelius. Paukštelis skrido tris dienas ir naktis, stebėdamas saulėlydžius ir saulėtekius.

Vieną dieną kilo baisi audra. Vėjas buvo stiprus kaip niekada, žaibai gąsdino paukštelį. Jo kojytė netyčia užsikabino už eglės šakos ir… paukštelis netyčia laišką paleido ant šlapios, aplytos žolės.

Ilgai laiškas gulėjo, niekam jis nerūpėjo. Pro šalį slinkdavo išalkę gyvūnai. Jie prieidavo, pauostydavo ir išeidavo nusivylę – juk tai ne maistas. Prajodavo karaliai, princesės – viso labo ant žemės gulėjo tik popieriaus skaitė. Niekieno neliečiamas laiškas išgulėjo daug metų.

Vieną dieną pro laišką ėjo tamsiais rūbais apsirengęs vyras, rankoje turėjo šautuvą. Jis buvo medžiotojas. Medžiotojas pasilenkė, paėmė laišką ir perskaitė…

Vyras greitai nubėgo prie savo žirgo, užsilipo ant jo ir nujojo į karaliaus pilį.  Netrukus paaiškėjo, kad medžiotojas yra tas pats princas, kuris kadaise rašė princesei.  Dabar jis senas karalius, o jo žmona-karalienė visai kita moteris, tikrai ne Elizabeta.

Baisioji audra išskyrė du vienas kitą mylinčius žmones.

Ir aš ten buvau, kartu su paukšteliu skridau, nukritusį laišką daug metų saugojau, bet padėti dviem širdim negalėjau. Dabar dėl to gailiuosi…