Galerija XX kviečia į Jovitos Aukštikalnytės – Varkulevičienės tapybos parodą

Šių metų rugsėjo 18 dieną, penktadienį 17.00 val. LDS Panevėžio skyriaus galerijoje „Galerija XX“ (adresas: Laisvės a. 7, Panevėžys) atidaroma menininkės Jovitos Aukštikalnytės – Varkulevičienės tapybos ir piešinių paroda „Paribio portretai. Be kaukės“.

Jovita Aukštikalnytė – Varkulevičienė gimė 1977 m. Studijavo tapybą 1996 – 2005 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete, 2003 – 2005 m. įgytas Dailės krypties meno licenciato kvalifikacinis laipsnis VDA Kauno fakultete. Nuo 2004 m. VDA Kauno fakulteto Vizualaus meno katedros, Tapybos studijos lektorė: dėsto tapybą, kompoziciją, vadovauja studentų baigiamiesiems darbams, diplominiams projektams.

Tapytoja aktyviai dalyvauja parodose nuo 1998 m. Jos darbai buvo eksponuoti Lietuvoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Didžiojoje Britanijoje, Portugalijoje, Olandijoje.

Jovita Aukštikalnytė – Varkulevičienė taip pristato šią parodą:

“Mano tapyba glaudžiai susijusi su motyvu – konkrečia vieta, žmogumi, pagrįsta asmeniniais išgyvenimais, patirtimi ir intuicija. Darbai išlaiko ryšį su tradicine ekspresyvia aliejine tapyba, bet ieškau ir eksperimentinės technologijos būdų. Griežtos ribos tarp išraiškos priemonių nėra – tapyba, piešinys ar kitos raiškos persipina ir papildo viena kitą. Aiškus, konkretus motyvas lieka nuošalėje, siekiu vaizdo apibendrinimo, neužbaigtumo, tokiu būdu kuriamas iš subjektyvių patirčių universalesnis vaizdinys. Savo darbuose stengiuosi perteikti santykį su aplinka, kurią formuoju tapydama žmones, daiktus, peizažus ir pan. Tapyba, piešiniai svyruoja tarp abstrakcijos ir figūratyvinio vaizdinio. Visa tai ne tik regimosios, bet ir mano vidinės tikrovės, įtampos atspindys. Stebėdama aplinką kreipiu dėmesį į atsitiktinius ženklus: dėmes, užrašus ant sienų, garsus ir pan. Pasikliauju improvizacija, reikalaujančia spontaniško veržlumo bei spalvų įvairovės. Atsisakau tiesioginio natūros vaizdavimo ir konkretumo. Svarbu ti
esiogiai išreikštos pasąmonės fantazijos, intuicija, nesuvaržytas supančio pasaulio matymas. Tapydama portretus, abstrakcijas, kaip vidinių būsenų, potyrių improvizacijas siekiu ekspresyvaus ar net brutalaus tapybinio charakterio, bandau perteikti atsitiktinumo, spontaniškumo, pirminio impulso įspūdį. Savo darbuose kuriu keistą, mistišką nuotaiką, bandau sukelti įspūdį, jog šį paveikslą padiktavo keista logika. Emocionalumas, ekspresyvumas, intensyvi spalva, chaotiška, stichiška kompozicija neretai tampa svarbiausiais vizualinės išraiškos bruožais. Pasikliauju eksperimentine raiška, „mėgėjiškumo“ estetika, siekiu kompoziciškai netvarkingų tapybos „kadrų“. Alternatyvi kūrybinė raiška, daugiausia piešiniai, įtakoja mano paveikslų plastiką ir struktūrą. Keistos keverzonės ar spalvinės dėmės, primenančios kokį nors daiktą, veidą ar figūrą, gali liudyti apie žmogaus pergyvenimus, jį užplūdusias emocijas, potyrius į jį supančią, trikdančią aplinką ir žmones.

Parodos „Paribio portretai” pagrindinė problema – psichologinio portreto ir jo aplinkos charakteristika, atskleidžiant tapybos kaip šiuolaikinės meno raiškos komplikuotumą ir sprendžiant specifines pačios tapybos problemas. ”

Paroda veiks iki spalio 7d.