Gyventojai daugiausiai diskriminacijos įžvelgia darbo rinkoje

Daugiau nei kas antras gyventojas mano, kad diskriminacija yra labiausiai paplitusi darbo rinkoje, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakytas reprezentatyvus tyrimas. Trečdalis apklaustųjų kaip probleminį įvardijo sveikatos priežiūros, ketvirtadalis – būsto nuomos sektorių.

Apklausos duomenimis, 60 proc. respondentų (-čių) daugiausia diskriminacijos įžvelgė darbo rinkos srityje, 34 proc. žymėjo sveikatos priežiūros sektorių, 24 proc. – būsto nuomos rinką. Po 15 proc. tyrimo dalyvių įsitikinę, kad žmogaus teisės labiausiai pažeidžiamos gaunant įvairias paslaugas, taip pat – teisėsaugos ir švietimo sektoriuose. Beveik kas dešimtas diskriminaciją įžvelgė ir perkant prekes.

Dažniausias „taikinys“ darbo rinkoje – moterys

„Visuomenės nuomonė apie žmogaus teisių pažeidimų paplitimą pagal viešojo gyvenimo sritis daugiau mažiau atitinka ir Tarnybos veiklos barometrą. Jau kelerius metus iš eilės bene daugiausiai kreipimųsi gauname būtent darbo santykių srityje. Diskriminacinių situacijų gausa jai prilygsta tik prekių ir paslaugų sektorius“, – sako lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.

Jos teigimu, Tarnybos gaunamuose skunduose ir paklausimuose, susijusiuose su darbo rinka, vyrauja lyties ir amžiaus pagrindai. „Vyresni žmonės skundžiasi darbdavių nepagrįstu prielankumu jaunesniems kandidatams ir kandidatėms, patiriamu spaudimu, nepagarbiu elgesiu, priekabėmis dėl amžiaus. O situacijose, kuriose skundžiamasi diskriminacija dėl lyties, dažniau nukenčia moterys“, – komentuoja J. Miliuvienė.

Kaip pastebi kontrolierė, ne veltui ir apklausoje moterys darbo rinką kaip diskriminacinę sritį nurodė dažniau nei vyrai: „Šis skirtumas gali būti siejamas su didesne moterų patiriama ir atpažįstama diskriminacija darbo rinkoje. Ji gali pasireikšti atlyginimų atotrūkiu tarp lyčių, seksistinėmis nuostatomis darbo aplinkoje, įvairaus pobūdžio priekabiavimu, mažiau palankių darbo sąlygų sudarymu, nevienodu vertinimu kandidatuojant į aukštesnes pareigas ar darbo pokalbių metu ir panašiai.“

J.Miliuvienė pastebi, kad pažeidžiamesnės moterys yra ir dėl „stiklinių lubų“ reiškinio, kai dėl didesnio joms tenkančio krūvio rūpinantis šeimos buitimi, vaikų auginimu, artimųjų priežiūra, taip pat ir dėl tebeegzistuojančių stereotipų, kad vyrai yra geresni vadovai, moterų karjera vystosi lėčiau, nepaisant jų turimos kvalifikacijos ar gebėjimų. Dėl šio reiškinio mažėja moterų finansinis stabilumas, sunkiau atnaujinti žinias ir įgūdžius.

Pasak kontrolierės, atsižvelgdami į tai, darbdaviai (-ės) turėtų ypatingą dėmesį skirti diskriminacijos ir netinkamo elgesio darbovietėse prevencijai, o politikos formuotojai (-os) – stiprinti teisines priemones, įpareigojančias diegti lygių galimybių principus darbo rinkoje.

Nuomotojai remiasi stereotipais

Komentuodama galimos diskriminacijos apraiškas sveikatos priežiūros sistemoje, J. Miliuvienė atkreipia dėmesį į pasikartojančius nusiskundimus dėl riboto medicinos paslaugų prieinamumo. Žmonės, anot jos, dažnai teiraujasi dėl prevencinių sveikatos patikros programų, kuriose įvardijami amžiaus rėžiai.

„Pavyzdžiui, tyrėme skundus dėl mamografinės patikros programos, skirtos tik moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus, prostatos vėžio patikros vyrams iki 70 metų amžiaus. Taip pat buvo skundas dėl galimai diskriminacinio klubo sąnario protezavimo tvarkos. Sulaukiame kreipimųsi dėl asmenims su negalia bei tėčiams su mažais vaikais nepritaikytos infrastruktūros poliklinikose, esame gavę skundų ir dėl galimo medikų priekabiavimo atvejų tautybės ir lyties pagrindais“, – pasakoja kontrolierė.

Būsto nuomos rinkoje, anot J. Miliuvienės, diskriminacija taip pat gana ryški. Dažnu atveju ji paremta išankstinėmis nuostatomis apie vienos ar kitos lyties, amžiaus, rasės ar šeiminės padėties asmenis kaip apie geresnius arba blogesnius nuomininkus (-es).

„Dėl būsto nuomos skelbimų skundžiamasi periodiškai. Visgi ne visi pirmenybės skyrimo atvejai yra diskriminaciniai. Tarkime, kai kalbama apie kambario nuomą bute, pageidavimas dėl būsimo nuomininko lyties gali būti pateisinamas, tad kiekvienas atvejis turėtų būti vertinamas individualiai“, – pažymi J. Miliuvienė.

Apie gajus stereotipus būsto rinkoje liudija ir apklausos. Viena jų parodė, kad net 65 proc. apklaustųjų atsisakytų nuomoti būstą romų tautybės asmenims, kas antras – musulmonams, juodaodžiams ar rusams. Trečdalis respondentų (-čių) nenuomotų jokiems kitataučiams bei šeimoms su mažais vaikais.

„Žvelgiant į šiuos duomenis, tenka priminti, kad atsisakymas nuomoti gyvenamąjį būstą vien dėl to, kad, pavyzdžiui, žmonės turi mažų vaikų ar yra kitos tautybės, gali pažeisti Lygių galimybių įstatymą“, – sako lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa apie diskriminacijos paplitimą atlikta 2024 metų liepos 19–29 dienomis. Ją atliko UAB „Spinter tyrimai“. Apklausti 1007 vyresni nei 18 m. amžiaus asmenys.