Gyvybės būtų išgelbėtos, jei namuose būtų įrengti autonominiai dūmų detektoriai

Pastarąją parą šalyje gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose žuvo du žmonės. Abiejuose būstuose nebuvo autonominio detektoriaus, kuris būtų išgelbėjęs jų gyvybes. Lapkričio 11 d., 23.38 val., buvo gautas pranešimas apie gaisrą Kauno rajone, Lapių seniūnijoje, Tauralaukio kaime. Ten  atvira liepsna degė medinis gyvenamasis namas. Gesinant gaisrą, viduje buvo rastas sudegęs moters kūnas. Spėjama gaisro priežastis – netvarkingas elektrinis šildytuvas, kuris buvo rastas gaisro židinio vietoje.

Šįryt, 7.19 val., ugniagesiai gavo pranešimą, kad medinis gyvenamasis namas dega Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, Lygialaukio kaime. Jiems atvykus, namo vidus buvo apimtas liepsnų. Apmalšinus jas, kambaryje, lovoje, buvo rastas apdegęs vyro kūnas. Tikėtina, jog gaisras kilo dėl dar besikūrenančios netvarkingos krosnies, kuri buvo be durelių. Gaisro metu išdegė kambarys. Šį gaisrą gesino Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios ir 7-osios komandų bei Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Paberžės ir Maišiagalos ugniagesių komandų ugniagesiai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet gaisruose jau žuvo 78 žmonės, net 19 daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Dažniau gaisruose žūstama dieną.

Šiemet dienos metu (nuo 6 val. iki 22 val.) gaisruose žuvo 47 žmonės, naktį – 31. Trisdešimt du žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo (pernai per tą patį laikotarpį – 24), 14 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 11 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 5 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 5 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimo, 2 – dėl kitų priežasčių. Dar 5 žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Analizuojant tipišką žuvusiojo portretą, pastebima, jog gaisre dažniausiai žūsta 50-67 metų kaimo gyventojas, vasario, kovo ir spalio mėnesiais, antradienį ir trečiadienį, neatsargiai rūkantis ir neatsargiai besielgiantis su ugnimi, priklausantis rizikos grupei, vartojantis alkoholį, neturintis savisaugos įgūdžių. Vyrų žūva 3,7 kartus daugiau nei moterų.