Į „Auksinius scenos kryžius“ pretenduoja net šeši Panevėžio teatrų spektakliai

Kaip ir kasmet, kovo 27 d., minint Tarptautinę teatro dieną, bus rengiami „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimai, siekiant įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus. Premijų laimėtojai bus apdovanoti atminimo ženklais – „Auksiniais scenos kryžiais“ ir „Boriso Dauguviečio auskaru“. Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija išrinks premijų nominantus pagal atskiras kategorijas. Pagal nuostatus, visuomet skiriama ne daugiau kaip 17 premijų.

Kandidatūras nominacijai gauti yra pateikęs Juozo Miltinio dramos teatras ir Panevėžio teatras „Menas“. Minėtų teatrų meno vadovai sutiko pasidalinti savo įžvalgomis apie teiktus pasiūlymus ir ko tikisi iš šių metų vyksiančių apdovanojimų.

Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus atviras – „Labai svarbu atkreipti Vilniaus teatrologų, Kultūros ministerijos, teatro mylėtojų, kūrėjų dėmesį į teatrus, esančius mažesniuose miestuose. Dažnai pastebimas klaidingas požiūris, kad visa, kas geriausia vyksta Vilniuje, tačiau aš su tuo nesutinku.“

J. Miltinio teatro menininkai siūlo tris įdomių formų, inovatyvius, ryškius ir reikšmingus spektaklius. Režisieriaus Agniaus Jankevičiaus spektaklis „Idomenėjas“ sukurtas remiantis antikine tragedija ir mitologiniais motyvais. „Šis spektaklis mums labai brangus reiškinys“, – sako A. Špilevojus, „Agnius Jankevičius atvyko į Panevėžį pirmą kartą ir sukūrė tikrų tikriausią ansamblį iš aktorių, kuriuos pasirinko mūsų teatre. Šis ansamblis itin ryškiai ir drąsiai kuria, įgarsina temas apie kintančią visuomenę. Daro tai aukštu meniniu lygmeniu. Tai yra pavyzdys, kaip estetiškai, meistriškai galima kalbėti socialinėmis, politinėmis, savęs pažinimo temomis. Spektaklis siūlo naujas formas ir naujas galimybes šiuolaikiniam teatrui.“

Garsaus kompozitoriaus Arturo Bumšteino spektaklį „Big Pharma“ J. Miltinio dramos teatro vadovas įvardina kaip unikalų: „Į mūsų teatrą Bumšteinas atvyko savo noru ir pateikė dar kitokį meną – įsiliejo į meno veiklą per performatyvų meną, muzikinius performansus, kas Panevėžyje buvo nauja. Tas sudėtingumas, naujumas mus labai daug ko išmokė kuriant šį spektaklį. Mes turejome suvokti, kaip teatre įgyvendinti skirtingus kūrybiškumo budus. Dirbdami su Arturu kaip trupė, mes išmokome išties labai daug.“

Muzikinio performanso ir dramos teatro susiliejimas į vieną, A. Špilevojaus nuomone, praplečia dramos teatro logiką ir verčia spektaklį laikyti itin novatorišku ir vertu platesnio aptarimo. Paskutinysis kandidatūrai pateiktas J. Miltinio dramos teatro spektaklis –  Ievos Jackevičiūtės „Lopšinė žemei“. Meno vadovo A. Špilevojaus supratimu tokių spektaklių Lietuvos teatrams reikėtų daugiau negu dabar yra.

Spektaklis ypatingas tuo, kad yra skirtas mažamečių vaikų auditorijai. „Tai – spektaklis, patirtis ir žaidimas viename – vaikai kartu su aktoriais turiningai leidžia laiką scenoje.“. A. Špilevojus sako, kad šia kandidatūra norima atkreipti dėmesį į vaikų teatro privalumus. Tokiuose pasirodymuose daug garsų, vaizdų, galimybių vaikams pačiupinėti įvairius daiktus. Vaikai gauna įdomią patirtį. O taip pat tokiu būdu plečiamos šiuolaikinio teatro galimybės.

„Auksinio scenos kryžiaus“ nominaciją Nacionalinės dramaturgijos kategorijoje iš Valstybinio Šiaulių dramos teatro už spektaklio „Bagadelnia“ dramaturgiją 2019-tais metais laimėjęs A. Špilevojus tikina, kad laimėjus apėmė džiugesys ir nuostaba, nes to visiškai nesitikėjo. Tačiau menininkas atskleidžia visai kitą medalio pusę: „Tuo metu, kai turėjau atsiimti apdovanojimą, rašiau pjesę kitam spektakliui. Rašymo procesas vyko nesklandžiai, daug kur strigau. Tuo metu susimąsčiau – visi sveikina mane kaip geriausią dramaturgą, tačiau ar iš tiesų toks esu, jei šiuo metu klimstu ir nesiseka rašyti.“

Ši patirtis vyrui padėjo suprasti, kad tokie apdovanojimai malonūs, bet nieko nepasako apie žmogų kaip apie menininką – „Vieną dieną tu laimi, o kitą dieną gali atsidurti visiškoj nevilty. Jei buvai išrinktas geriausiu vieną kartą, dar nereiškia, kad visada toks būsi.“. A. Špilevojaus teigimu, vis dėlto daug didesnį džiugesį už bet kokį apdovanojimą suteikia kiekvienas sklandžiai atliktas kūrybinis darbas.

Apie „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų svarbą panašios pozicijos laikosi ir neseniai pareigas pradėjusi eiti Panevėžio muzikinio teatro meno vadovė Kotryna Nekrošiūtė.

Šiais metais Panevėžio muzikinis teatras neteikė pasiūlymų premijai gauti. Kaip žinoma, teatras ir anksčiau nėra teikęs kandidatūrų. K. Nekrošiūtė atvira: „Kalbant apie apdovanojimus, mano supratimu tai neturėtų būti pagrindinė kūrybinė varomoji jėga. Neabejoju, kad ir nėra, nes ne dėl jų menininkai kuria.“

Meno vadovė mąsto, ar kiekvienam naujai pastatytam spektakliui būtina prasisukti tame atrankų verpete. Kita vertus, moteris tai laiko galimybe būti pastebėtu ir taip pat būdu pateikti savo kūrybą platesniame kontekste. K. Nekrošiūtė neabejoja Panevėžio muzikinio teatro kūrybinėmis išgalėmis ir tikina, kad ateityje pristatys naujus kūrinius apdovanojimams, ir ne vien „Auksinių scenos kryžių“ nominacijai: „Mūsų kūrėjai neabejotinai to verti“.

Panevėžio teatras „Menas“ komisijai pateikė tris naujausius 2021 m. teatre išlestus spektaklius. Vienas jų – režisieriaus A. Špilevojaus spektaklis paaugliams „ANTI“ – tai spektaklis-storytellingas, paremtas antikine Sofoklio pjese „Antigonė“ ir keturių aktorių pasakojimais, asmeniniais išgyvenimais. Antrasis – Monikos Klimaitės ir chor. Phaedra Soutou (Graikija) judesio spektaklis „Pykšt pokšt tratata“ – neįprastu būdu analizuojamas karo ir žmogaus santykis. Ir naujausia teatro premjera – spektaklis „Pragaras“. Tai imersinio tipo spektaklis su butoh šokio elementais, pasakojantis apie priimamus sprendimus bei jų pasėkmes ir kviečiantis pažvelgti į distopinę ateitį.

Teatro „Menas“ meno vadovės Monikos Klimaitės teigimu, spektakliai yra labai išraiškingi ir unikalūs savo neįprastų formų pasirinkimu, ieškant meninių sprendimų ir nepatogių temų: „Visa tai reikalinga meninė ambicija tiek kūrėjams, tiek teatrui. Visuose spektakliuose atsiskleidžia aukštas aktorių meistriškumas ir gebėjimas neįprastai perduoti idėją. Žiūrovai tvirtina, kad pasirinktos nestereotipinės formos sukuria betarpišką ryšį tarp kūrėjo ir žiūrovo.“

Monika Klimaitė užtikrina, kad pagrindinis jų tikslas nėra laimėjimas, svarbiau –  teatro sklaida, viešinimas: „Dalyvavimas konkursuose žymi teatro aktyvumą, kuris ateityje duoda naudos – pasitarnauja rašant kultūrinius projektus ir užtikrinant efektyvią teatro veiklos sklaidą už  Panevėžio miesto ribų.“

„Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui gauti teatras „Menas“ yra kandidatavęs ne kartą. Paklausus, ką teatrui reikštų laimėti nominaciją, Anupras Jucius svarsto: „Matyt nebūtų teisinga manyti, jog Lietuvoje profesionalaus teatro pasirodymų sukuriama tik tiek, kiek išdalijama scenos kryžių. Neretai gerokai daugiau kūrybinių darbų lieka arba tik nominuoti, arba patenka į pakraštes, tačiau dar nereiškia, kad nėra lygiaverčiai gauti šį apdovanojimą“. Kiek daugiau moteris akcentuoja dvasinius dalykus: „Norisi visus labiau pakviesti į teatrą, kur jis bebūtų, net jei neįvertintas scenos kryžiumi. Nemenka tikimybė, jog jis bus tiek pat jautrus ir prasmingas“.

Tuo tarpu Panevėžio „Lėlių vežimo teatro“ vadovas Antanas Markuckis kandidatūros „Auksinių scenos kryžių“ nominacijai gauti neteikė. Kalbintas vyras neslepia nusivylimo vertinimo ypatumais: „Visuomet intensyviai dalyvaudavome ir turėjome itin stiprių, gerų spektaklių, kurie galimai galėjo pretenduoti „Auksinio scenos kryžiaus“ nominacijai. Tačiau treti metai nebeteikiame, nes nebetikime.“

A. Markuckis dalinasi savo patirtimi: „Anksčiau atvažiuodavo vienas žmogus pasižiūrėti spektaklio. Mano nuomone, toks vertinimas neobjektyvus. Kompetetingą komisiją turėtų sudaryti daugiau asmenų, kurie galėtų diskutuoti, aptarti spektaklį, o ką gali padaryti vienas žmogus?“

Panevėžio „Lėlių vežimo teatro“ vadovo požiūriu, auksinis kryžius neatstovauja visos Lietuvos teatrų: „Mes supratome, kad „Auksinis scenos kryžius“ yra Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų. Daugiausia – Vilniaus, todėl palikome jam šį apdovanojimą.“. Paklausus, ar ateityje dar svarsto apie galimybę teikti pasiūlymus nominacijai, A. Markuckis tikina, kad tai tik Vilniaus teatrams skirta premija, todėl kandidatuoti nebeketina ir netgi siūlytų pakeisti nominacijos pavadinimą – Vilniaus aukso kryžius. A. Markuckio teigimu, Panevėžio „Lėlių vežimo“ teatro darbai įvertinami kitomis premijomis ir to pakanka.

Algimanta Raubaitė