Įmonei, nukentėjusiai nuo finansinių sukčių, pavyko atgauti 250 tūkst. EUR

Vis aktyvesnės finansinių sukčių atakos rodo, kad nors komunikacijos ir įspėjimų apie jas daug – gyventojai ir verslo atstovai dar nėra pakankamai budrūs. Liepos mėnesio pabaigoje finansiniai nusikaltėliai nusitaikė į vieną Lietuvos bendrovę, kuri atliko bemaž 250 tūkst. EUR mokėjimą tiesiai į sukčių banko sąskaitą, manydama, kad apmoka  sandorį. Ši istorija baigėsi laimingai, nes bendrovei pavyko susigrąžinti prarastus pinigus, tačiau „Luminor“ banko specialistai perspėja – atgauti į kitą banką jau pervestus pinigus dažnai būna neįmanoma.

Liepos mėnesio pabaigoje įmonė, kurios pagrindinė sąskaita yra „Luminor“ banke, sulaukė elektroninio laiško neva iš įmonės vadovo, jog žmogus, atsakingas už finansus, turi skubiai pervesti pinigus. Laiške buvo prašoma apmokėti prie laiško pridėtą sąskaitą.

„Klientas sulaukė įprasto elektroninio laiško – vadovas prašė finansininko atlikti mokėjimą įmonei, su kuria jau seniau planavo sandorį. Tiekėjo sąskaita faktūra buvo pridėta prie elektroninio laiško  ir nedelsiant apmokėta. Liepos 30 d. pinigai iškeliavo į dokumente nurodytą banko sąskaitą. Jeigu po paros klientas nebūtų sulaukęs klausimo, kodėl tiekėjas dar negavo pinigų už prekes, greičiausiai ši istorija nebūtų taip gerai pasibaigusi. Paaiškėjo, kad į tiekėjo elektroninį paštą buvo įsilaužę sukčiai, kurie mūsų klientui atsiuntė netikrą sąskaitą faktūrą apsimesdami įmonės vadovu“, – sakė „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Paaiškėjus, jog įmonės vadovas sąskaitos faktūros apmokėjimui nesiuntė, kilo įtarimas dėl galimo sukčiavimo.

Supratusi, kad papuolė į sukčių pinkles, bendrovė iškart kreipėsi į „Luminor“ ir Lietuvos policiją. 250 tūkst. EUR mokėjimas, suformuotas liepos 30 d., iš „Luminor“ banke esančios sąskaitos nuskaitytas rugpjūčio 2 d., o rugpjūčio 4 d. buvo sėkmingai sugrąžintas.

„Klientą šį kartą išgelbėjo greita reakcija, nes sugrąžinti lėšas, kurios jau įskaitytos kitame užsienio banke yra sudėtinga. Greitai reagavo ir mūsų banko kolegos, kurie iškart užpildė reikiamus dokumentus ir perdavė juos bankui, į kurį buvo atliktas pavedimas. Svarbu suprasti, kad tokiais atvejais esame priklausomi nuo kitos finansų įstaigos – kiekviena jų turi savo tvarkas ir taisykles, todėl šią istoriją ir vadiname sėkminga – ne kiekvienu atveju tokią procedūrą pavyktų pakartoti“, – teigė L. Sadeckas.

Pasak nuo sukčių nukentėjusios bendrovės, šis įvykis buvo pamoka, kad taupyti IT ūkio apsaugai neverta, todėl šiuo metu tam ji skiria ypatingą dėmesį. Įmonė nuo šiol pavedimus tvirtina ne tik dviejų asmenų – buhalterės ir įmonės vadovo elektroniniais parašais, bet ir kiekvieną kartą telefonu susisiekia su sąskaitą pateikusiu asmenimi.

„Istorijos moralas paprastas – kad ir kaip pasitikite savo partneriais ir užsakovais, vienintelis būdas apsisaugoti nuo sukčių yra atidumas detalėms. Finansiniai sukčiai darosi vis aktyvesni ir išmanesni – vidiniai bendrovių veiklos procesai turi užtikrinti, kad prieš atliekant mokėjimus sąskaitas būtų patikrinę bent keli asmenys, dar geriau, jeigu kiekvieną kartą prieš atliekant pavedimą gyvai susisieksite su ją pateikusiu asmenimi. Verslui neišvengiamai reikia daugiau investuoti į IT ūkį, nes žalą padaryti gali ne tik prieš jį nutaikyta finansinių sukčių ataka, bet ir iš įmonės pavogti ar nutekinti duomenys, jos vardu siuntinėjami netikri dokumentai“, – pabrėžė L. Sadeckas.