Iš ko mūsų vaikams mokytis finansų valdymo ir ekonomikos?

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė

Ekonomikos vadovėlių trūkumas ir šiandienos poreikių nebeatitinkančios literatūros naudojimas – dažniausiai moksleivių įvardijamos priežastys, lemiančios prastą moksleivių finansinio raštingumo situaciją šalyje. Tačiau tai nereiškia, kad mūsų vaikai neturi galimybių kokybiškai ir patrauklia forma pagerinti savo ekonomikos žinių – tad kaip tai padaryti?

Nors ekonomikos pamokos Lietuvos mokyklų švietimo programose atsirado dar 2002-aisiais, pagal finansinį raštingumą Europoje Lietuvos moksleiviai rikiuojasi gale. Be to, 2018-aisiais atliktos apklausos atskleidė, kad didesnė dalis šalies moksleivių nesijaučia mokykloje gaunantys pakankamai ekonomikos žinių.

Įvairių žinių ir patarimų vaikai paprastai gauna ir savo šeimoje, tačiau kalbant apie finansines žinias, tai gali būti sudėtinga, mat suaugusiųjų finansinis raštingumas Lietuvoje – vidutiniškas.

Šiemet Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atlikto tyrimo duomenys parodė, kad daugiau nei dviejų trečdalių (76 proc.) suaugusiųjų finansų žinios yra patenkinamos arba vidutinės. Vidutiniškai ir geriau lietuviai supranta savo finansinę padėtį ir taupymo principus, atitinkamai, 78 ir 71 proc. Tuo metu investavimo pagrindus ir savo žinias apie pasiruošimą pensijai vidutiniškai ir geriau vertina, atitinkamai, 38 ir 50 proc. respondentų.

Kaip galima pakeisti šią situaciją? Moksleivių ekonomikos ir verslumo žinių bagažą gali papildyti sparčiai populiarėjantis nuotolinis mokymasis. Dar daugiau, siekiantys gauti išskirtinių žinių moksleiviai gali nemokamai išmėginti kitų aukščiausio lygio pasaulio universitetų, pavyzdžiui, Harvardo ar Stanfordo, programas.

Skaičiuojama, kad iki 2025 m. nuotolinių mokymų rinka pasaulyje turėtų pasiekti daugiau nei 330 mlrd. JAV dolerių vertę, o po dviejų metų 2021 m. vaizdo įrašai internete turėtų sutaryti kone 90 proc. turinio, rašo „Forbes“. Vaizdo įrašai čia minimi ne veltui – tokia forma pateikiamas nuotolinių mokymų turinys yra ne tik patrauklus įvairaus amžiaus vaikams, jis taip pat lengviau įsimenamas ir ilgiau išlieka atmintyje.

Galima išskirti ir kitus nuotolinių pamokų privalumus, pavyzdžiui, vaikas gali mokytis sau priimtinu tempu, prie internete patalpintų nuotolinių pamokų jis gali sugrįžti kelissyk ir praleisti tas pamokas, kurių žinių jau turi.

Svarbu pastebėti ir tai, kad nors kai kuriuos moksleivius motyvuoja mokymasis konkurencingoje aplinkoje, kitą dalį jų tai gąsdina, o nuotolinėse pamokose šis faktorius išnyksta. Galiausiai, nuotolinės pamokos – galimybė pasiekti pasirinktos konkrečios srities ekspertų pateikiamas ir nuolat atnaujinamas žinias.

Prieš pusantrų metų duris atvėrusi „Swedbank“ Finansų laboratorija jau daugiau nei 7 tūkst. vaikų supažindino su kasdienių finansų valdymu, taupymo bei kaupimo subtilybėmis. Tačiau paklausa tokio tipo fiziniams vizitams ir pamokoms Finansų laboratorijoje išlieka milžiniška.

Sprendžiant šį didelės paklausos ir ribotų pasiūlos galimybių iššūkį, Finansų laboratorijos turinys perkeltas į virtualią erdvę ir yra pasiekiamas neiškėlus kojos iš namų. Užsukę į interneto svetainę www.finansulaboratorija.lt vaikai gali susipažinti su pamokomis apie išteklius ir taupymą, biudžeto planavimą bei skolinimąsi. Ilgainiui šioje platformoje atsidurs visas didelio šalies moksleivių susidomėjimo sulaukęs Finansų laboratorijos mokomasis ir edukacinis turinys.

Taigi, patrauklios nuotolinės pamokos gali būti atsakymas į klausimą, kaip mūsų moksleiviams kaupti savo finansinių žinių bagažą ir kaip paįvairinti finansinio švietimo pamokas.