Įvyko tradicinis tarptautinis vargonų muzikos festivalis

Jau šešioliktus metus iš eilės Panevėžio kolegijos Rokiškio filialas organizuoja Tarptautinį vargonų muzikos festivalį skirtą čekų muzikui ir pedagogui vargonininkui Rudolfui Lymanui. Šiais metais Festivalyje koncertavo vargonininkai iš Latvijos, Čekijos ir Lietuvos.

Šių metų Festivalio pradžia, rugsėjo 20-oji, sutapo su Baltų vienybės diena, todėl atidaryti šventę buvo pakviestas Latvijos muzikos akademijos profesorius, vargonų ekspertas ir restauratorius Talivaldis Deksnis.

„Jo pasirodymas išsiskyrė kūrinių atlikimu, grojimo maniera. T.Deksnis muzikavo labai švelniai, rodėsi, pirštai vos vos plaukia per klavišus, o vargonai gaudžia visu galingumu, net aidi. Toks įspūdis, kad groti jam nereikėjo pastangų. Programa buvo sudėtinga, spalvinga orkestruotė, labai žavėjo kūrinių interpretacijos, klausytojų buvo pilna Rokiškio bažnyčia“, – džiaugėsi renginio organizatorė, Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo dėstytoja Danutė Bulovienė.

Spalio 2-ąją įvyko antrasis koncertas. Muzikinį numerį dovanojo Panevėžio kolegijos vargonavimo dėstytoja, vargonininkė Žydrūnė Smalstienė, buvę ir esami kolegijos studentai bei Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos auklėtiniai ir pedagogai.

Spalio 4-ąją Festivalio uždarymo koncerte J.S.Bacho, R.Šumano, J.L.Zvonaro, F.Mendelsono Bartoldo, B.A.Viedermano ir A.Dvoržako kūrinius atliko vargonininkas iš Čekijos Premyslas Kšica. Daugelio užsienio konkursų laureatas, vargonų muzikos dėstytojas.

Festivalio uždaryme dalyvavo Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Bohumilas Mazanekas, Lietuvos Respublikos seimo narys Vytautas Saulis, Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis, Panevėžio kolegijos direktorius Egidijus Žukauskas. Po koncerto kartu su Rudolfo Lymano proanūkio šeima aplankytas muziko kapas.

Vargonų muzikos festivaliai Rokiškyje – istoriškai susiklostęs įvykis. Prieš daugiau nei 120 m. čekas R.Lymanas ir paskutinioji Rokiškio grafienė Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzieckienė pasirašė sutartį. Ja įsipareigota gabesniuosius mokyti muzikos. Taip atsirado Grafiškoji muzikos ir giedojimo mokykla. Pasikviestam čekui muzikui už metus buvo pažadėtas 600 sidabrinių rublių atlygis. Būstas skirtas dvarui priklausiusiame akmeniniame name prie bažnyčios, ten pat turėjo išsitekti ir trys naujai sukurtos mokyklos skyriai: giedojimo, orkestro bei vargonų ir fortepijono. R.Lymanas į darbus kibo su didžiuliu entuziazmu, pamokos vyko nuo 8 ryto iki 21 vakaro, vienu metu pas jį mokėsi 40 vargonininkų, choristų ir instrumentalistų. Buvo dėstoma muzikos teorija, harmonija, solfedis, instrumentų pažinimas ir giedojimas.

Po penkerių veiklos metų mokykla ne tik klestėjo, bet turėjo užsitarnavusi ir autoritetą, Rokiškio muzikos mokyklą baigę vargonininkai su išduotu R.Lymano pažymėjimu buvo labai vertinami. Per savo veiklos metus R.Lymanas paruošė per 200 muzikantų. 1883 m. Rokiškyje R.Lymano įkurta vargonininkų mokykla buvo garsiausia Lietuvoje, labai reikšminga kultūros istorijai. Čia savo kelią pradėjo ne vienas garsus Lietuvos muzikas: Juozas Gruodis, Juozas Talatt-Kelpša, J.Katelė, J.Gaubas, K.Diržys, P.Vikšnelis, M.Milaknis, A.Balčiūnas, K.Klišonis, K.Didžiukas ir kiti.

R.Lymanas buvo neeilinė asmenybė, turinti ne tik muzikinių, bet ir kitokių talentų. Jis domėjosi anuometėmis technologijomis, pasirūpino, kad į aplinkinius dvarus būtų įvesti telefonai, mokėjo taisyti laikrodžius, mėgo fotografuoti, išmanė elektros įvedimo darbus, turėjo užmačių Rokiškyje įkurti meteorologijos stotį.

1888 m. vedęs vietinę dvarininkaitę Aleksandrą Liachovičiūtę, Rudolfas Lymanas Rokiškyje susilaukė 8 vaikų (iš jų 4 mirė neužaugę) ir 14 vaikaičių. Čia Rokiškio miesto kapinėse jis ir palaidotas. Kapą prižiūri Rokiškyje gyvenantis proanūkis su šeima.

Taigi vargonavimo tradicijos Rokiškyje siekia XIX a. Puoselėdamas jas Panevėžio kolegijos Rokiškio filialas ėmėsi ruošti vargonininkus ir 1991-aisiais išleido pirmąją jų laidą.

Rokiškyje vėl pradėjus ruošti vargonininkus, vargonavimas ir sakralinis giedojimas iš karto pelnė visuomenės dėmesį. Rokiškis vėl tapo vargonininkų miestu. Muzikos mėgėjai pasiklausyti vargonų rinkdavosi kolegijos pastato salėje. Joje stovi mokymo įstaigos pasididžiavimas – Antano Šauklio pagaminti vargonai.

Idėją Rokiškį paversti vargonų muzikos propagavimo ir jos mylėtojų traukos centru ypač entuziastingai palaikė Lietuvos muzikos akademijos Vargonų ir klavesino katedros vedėjas Gediminas Kviklys, jis laikomas vienu iš festivalio krikštatėvių.

Didelio palaikymo ir paramos festivalis sulaukia iš Čekijos ambasados, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų, Rokiškio savivaldybės, bažnyčios. Festivalį remia vietos verslininkai ir ūkininkai.