IŽA pirmininkas A. Marcinkus: „Teismo sprendimas gali užkirsti kelią sužinoti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai“

Po precedento neturinčio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo kyla grėsmė, kad nuo šiol bet kuris visuomenės veikėjas gali užkirsti kelią žurnalistams ir redakcijoms tinkamai informuoti visuomenę apie abejonių keliantį viešųjų finansų naudojimą, organizuojant viešuosius pirkimus, jų procedūras, skelbiant laimėtojus. Taip ribojama ne tik žodžio laisvė, bet ir visuomenės teisė žinoti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.

Tuo įsitikinę žiniasklaidos rinkos ekspertai, vertindami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo spalio 6 d. priimtą sprendimą dėl prieš kelerius metus regioniniame portale „Atvira Klaipėda“ aprašytos viešųjų pirkimų istorijos Klaipėdos regione. Publikacijoje buvo rašoma, kad viešąjį pirkimą laimėjo bendrovė, kuriai vadovauja neseniai į politiką ėjęs savininkas, kurio mama užėmė aukštas pareigas viešąjį pirkimą organizavusioje savivaldybės įmonėje.

Verslo atstovas teisme įrodinėjo, kad jis yra privatus asmuo ir redakcija, nurodydama jo vardą ir pavardę, pažeidė jo teisę į privatumą. Redakcija įrodinėjo, kad visuomenė turi pagrįstą interesą žinoti ir būti informuota apie viešųjų pirkimų vykdymą bei su tuo susijusius klausimus. Teismas, kurio sprendimas neskundžiamas, priėmė redakcijai nepalankų sprendimą – pripažino, kad publikacijoje neturėjo būti nurodyti asmens vardas ir pavardė.

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininko Arno Marcinkaus teigimu, tai – precedento neturintis teismo sprendimas, po kurio gali formuotis ne tik nauja teismų praktika, bet ir daugėti atvejų, kai tam tikri žmonės, prisidengdami privatumu, bandys trukdyti žurnalistams atlikti savo tiesioginę pareigą – informuoti visuomenę apie tai, ką ji turi teisę žinoti.

„Žiniasklaidos atstovams – tai netikėtas akibrokštas. Kyla grėsmė, kad gali daugėti atvejų, kai bus bandoma užkirsti kelią Lietuvos žmonėms sužinoti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai ir trukdoma žurnalistams parengti kokybišką bei objektyvią informaciją. O tai reiškia, kad svarbi informacija apie abejonių keliančius viešuosius pirkimus valstybės ir savivaldybių įstaigose gali likti nepaskelbta“, – sako A. Marcinkus.

Anot jo, jei formuotųsi tokia praktika, kyla didžiulė rizika ir dėl viešųjų finansų naudojimo skaidrumo, nes mažėtų atskaitomybė visuomenei.

Naujienų portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis sako, kad suabsoliutinus privatumą, gali smarkiai sumažėti skaidrumo, daugėti piktnaudžiavimo atvejų ir spaudimo žiniasklaidai, kas sumenkintų žodžio laisvę.

„Matome riziką, kad pusiausvyra tarp žodžio laisvės ir teisės į privatumą išsikreipia, o žiniasklaidos laisvė ribojama pernelyg stipriai. Be to, informacija apie viešųjų pirkimų laimėtojus ir su jais sudarytas sutartis yra viešai skelbiama tiek jas organizuojančių institucijų, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėse“, – sako V. Beniušis.

Naujienų portalo lrytas.lt vyriausiasis redaktorius Tautvydas Mikalajūnas tvirtina, kad ruošiant informaciją redakcijos ir žurnalistai visuomet stengiasi labai tiksliai įvardinti faktus ir aplinkybes, o dabar tai padaryti gali būti sudėtinga.

„Panašu, kad tokios galimybės galime nebeturėti, net jei viešieji pirkimai keltų abejonių ir jais domėtųsi teisėsaugos institucijos. Jei konkurso laimėtojas, pasinaudodamas šiuo precedentu pasakytų, jog nesutinka, kad būtų jo tapatybė atskleista, to ir negalėtume daryti. Nepaisant to, kad informacija apie įmones, akcininkus ir vadovus yra viešai prieinama, o apie mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą žmonės turi teisę žinoti“, – sako T. Mikalajūnas.

Siekiant apginti žodžio laisvę ir visuomenės teisę žinoti, žiniasklaidą atstovaujančios organizacijos planuoja kreiptis į Konstitucinį teismą (KT) ir Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT). Taip pat bus inicijuota diskusija apie būtinybę praplėsti viešojo asmens sąvoką, kad ateityje tokių situacijų būtų išvengta, kai visuomenės teisė žinoti yra varžoma.