Jovita Marcinkevičiūtė (11 kl.)

„Kūryba man tarsi nesibaigiantis siūlų kamuoliukas, kuriame yra įvairiausių mazgelių, tačiau juos atpainiojusi suprantu, kad niekada nenorėčiau nustoti kurti“.

Žodžio galia

Manai, gali sakyti ką tik nori?

Bet ar tu kartais pagalvoji,

Kiek gali reikšti vienas žodis,

Užklupęs netikėtai tartum gruodis?

Sustingdo jis į ledą karštą širdį,

Atimdamas net menką viltį

Sulaukti žmogiško „Atsiprašau“,

Išgirst „Ne taip aš pasakiau“.

Jeigu tau žodis tiktai ginklas,

Kitam jis gali būti skausmo tinklas,

Įkalinantis gruodžio tyloje,

Pasmerkęs skęst jausmų sūkuryje.

Karoliukai

Susipynę tarp siūlelių

Ir margų margų juostelių

Karoliukai vėl prabilo

Ir naujas damas pamilo.

Nuo dulkelių nors aptemę

Ir žavingai jau pasenę

Daug istorijų sudėjo,

Kol damas jie apkalbėjo.

Bet juk jie tik karoliukai – 

Tie mergaitiški žaisliukai,

Išbyrėję skrynioje,

Paliktoj vaikystėje.