Ką žinoti, kad namuosе Kalėdų eglutė džiugintų kuo ilgiau?

Prekybininkai pastebi, kad šįmet žmonės Kalėdoms ruošiasi gerokai iš anksto, todėl daugelio namuose jau suspindo Kalėdų žaliaskarės. Vis labiau populiarėja vazonuose pasodintos eglutės. Jų augintojai dalijasi patarimais, kaip tinkamai rūpintis gyva eglute, kad ji namuose išstovėtų kuo ilgiau, o vėliau – sėkmingai prigytų lauke.

 „Jau nuo lapkričio pabaigos žmonės perka dirbtines eglutes, o šiuo metu suaktyvėjo prekyba gyvomis žaliaskarėmis. Itin populiarios Lietuvos ūkininkų užaugintos žaliaskarės vazonuose, nes tokias eglutes praėjus Kalėdoms žmones jas gali persisodinti šalia savo namų, soduose ar sodybose. Taip pat pastaraisiais metais vis paklausesnės yra  mažosios dekoratyvinės „Conica“ veislės eglutės, kuriomis žmonės puošia šventinį stalą ir namų palanges“, – pasakoja prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Šįmet vazonuose augančių eglių paklausa yra didesnė nei pernai, tuo tarpu dirbtinių eglučių perkama mažiau. Pasak E. Dapkienės, dirbtinių eglučių pardavimai nėra tolygūs ir jie svyruoja, t. y. vienais metais jų nuperkama daugiau, o kitais – mažiau. „Dirbtinė eglutė gali tarnauti kelerius metus, veikiausiai žmonės tai vertina kaip ilgalaikę namų dekoravimo investiciją, o atsinaujinimui keičia žaisliukus ir girliandas“, – pažymi ji.

Perkant dirbtines eglutes populiariausios yra nedidelės – nuo 32 iki 60 cm aukščio, o renkantis kirstines eglutes, pirkėjai įprastai žvalgosi į didesnius augalus. Pastaraisiais metais populiariausi yra 150–175 cm aukščio kirsti kėniai. Gyvų eglučių pirkimo pikas įprastai prasideda gruodžio viduryje ir tęsiasi iki pat Kalėdų.

„Maximos“ pirkėjai šįmet galės rinktis įvairaus dydžio ir rūšių vazoninių eglučių – paprastų, sidabrinių ar „Conica“ veislės. Taip pat bus prekiaujama kirstais kėniais bei lietuviškomis žaliakarėmis. Galima įsigyti ir kėnių šakų bei iš jų padarytas dekoratyvines eglutes, vainikus. 

Didžiausias Kalėdų eglutės priešas – radiatorius

Daugiau nei dešimtmetį eglučių auginimu ir prekyba užsiimantis 15 hektarų medelyno savininkas Valdemaras Steckis didžiumą eglučių parduoda vazonuose, kuriuos renkasi kuo didesnius, kad juose tilptų kuo daugiau šaknų. Tai yra vienas iš niuansų, į kurį svarbu atsižvelgti ir pirkėjams.

„Vazono dydis dažnai parodo eglės šaknyno būklę. Mažas vazonas gali kelti įtarimą, kad ji iškasta tik trumpesniam, šventiniam laikotarpiui, – teigia V. Steckis. – Vazono apačioje privalo būti skylės, per kurias pasišalintų perteklinis vanduo, o pačią eglę reikėtų laistyti tiek, kad žemė paviršiuje būtų drėgna. Jei namuose yra įrengtos šildomos grindys, po vazonu padėkite tarpinį, apsaugantį sluoksnį, kad eglės šaknys nebūtų džiovinamos. Taip pat nereikėtų pačios eglutės laikyti greta radiatoriaus, geriausia ją statyti kuo šaltesnėje vietoje.“

Jis taip pat dalijasi patarimu, kad kalėdinė eglutė mes mažiau spyglių, jei juos retsykiais papurkšite vandeniu.

Balkone „pratinti“ eglutę reikia ne visada

Pusę visų užaugintų eglučių per prekybos tinklą „Maxima“ parduodantis V. Steckis pabrėžia, kad gyva eglutė – nesvarbu, kirsta ar vazoninė – turi nepatirti didelių temperatūros pokyčių. Todėl jei ją įsigijote iš lauko prekyvietės, parvežę namo bent parą palaikykite ją vėsesnėje patalpoje, pavyzdžiui, balkone, rūsyje ar garaže ir tik tuomet neškite į namus. Jei gyvą eglutę pirkote iš parduotuvės, ją drąsiai galite nešti tiesiai į namus.

Tokia pati taisyklė galioja ir ruošiantis šventes atlaikiusią eglutę sodinti: jos nerekomenduojama iškart nešti į lauką, būtina vieną dieną ar dvi palaikyti vėsesnėje patalpoje, o jai prisitaikius prie temperatūros pokyčių, jau drąsiai galima nešti į lauką ir persodinti.

Bendrovės „Bugenvilija“ vadovas Gediminas Cijūnaitis papildo, kad ruošiantis po švenčių eglutę persodinti, jau ją renkantis reikia atkreipti ypatingą dėmesį, ką perkate. Tiek renkantis eglutę vazone, tiek kirstą jis siūlo įvertinti jos svorį.

„Sakyčiau, esminis aspektas yra vazono dydis ir eglutės svoris. Indas, kuriame pasodinta eglutė, turi būti tiesiogiai proporcingas pačiam augalui. Pavyzdžiui, mes eglutes vazonuose auginame durpėse, tokiu būdu jos ilgiau išsilaiko ir po švenčių jas lengvai galime persodinti į žemę. Kirstą eglutę reikėtų pirkti, jei žinote, kad ji nėra seniai nukirsta, o tai patikrinti galima atsižvelgus į eglutės svorį. Jei eglutė seniai nukirsta, ji bus praradusi nemažai vandens ir bus lengvesnė“, – pastebi G. Cijūnaitis.

Atsigręžiama į natūralumą ir ekologiją

Nuo pat Nepriklausomybės gėlininkyste užsiimantis G. Cijūnaitis pastebi, kad anksčiau beveik visos kalėdinės eglutės būdavo kirstos, atvežtos iš miško. Augant pasirinkimui, keitėsi ir žmonių pirkimo įpročiai, o dabar, kaip sako pašnekovas, žmonės atsigręžia į natūralumą ir ekologiją, todėl dominuoja vazonuose parduodamos eglutės. Jas po švenčių galima persodinti, o ir namuose prižiūrėti patogiau, be to, vazonas atrodo patraukliau nei gremėzdiškas stovas.

Beje, pastaraisiais metais G. Cijūnaitis pastebi tendenciją, kad populiariuosius kėnius vėl pamažu keičia tradicinės žaliaskarės, kvepiančios eglutės.

Tad kur geriausia pirkti eglutę? „Kiekvienas žmogus sprendžia pats, dažnai tai lemia jo asmeninė patirtis. Jei žmogus buvo patenkintas praeitų metų eglute, ar girdėjo gerų atsiliepimų iš artimųjų, tikėtina, jog rinksis tokią pat eglutę, nes geras daiktas kalba pats už save“, – šypteli „Bugenvilijos“ vadovas.