Kai blogos naujienos tampa pozityvu: kokią žinią rinkos siunčia investuotojams?

Vaidas Paukštys, „Swedbank investicijų valdymo“ portfelių valdytojas.

Augimas finansų rinkose tęsiasi daugiau kaip pusantrų metų, o bendros pasaulio tendencijos atsikartoja mūsų Baltijos šalių rinkoje. Nors akcijų kainos atrodo aukštos, centrinių bankų taikoma politika neleidžia pažvelgti į situaciją standartiškai. Baltijos šalių kontekste išsiskiria Talino vertybinių popierių birža, kurioje susiformavo privatiems investuotojams grėsmingai atrodanti situacija.

Baltijos vertybinių popierių biržų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ baigiantis pirmai spalio savaitei nuo 2021 m. pradžios buvo išaugęs apie 36 proc. Labiausiai prie tokio rezultato prisidėjo Talino vertybinių popierių birža, kurios augimas palyginamuoju laikotarpiu sudarė apie 39 proc. Vilniaus biržos pokytis per analogišką laikotarpį siekė apie 14 proc., Rygos – apie 12 proc.

Palyginimui, pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500“ nuo šių metų pradžios buvo išaugęs apie 17 proc., Europos akcijų „STOXX Europe 600“ apie 14 proc., o britiškasis „FTSE 100“ apie 10 proc.

Akcijų kainų augimą pasaulio biržose iki šiol palaikė Europos, JAV ir kitų Vakarų šalių centrinių bankų taikyta pinigų politika. Žemame lygyje nustatytos centrinių bankų palūkanų normos ir didelės apimties skolos vertybinių popierių supirkimo programos turėjo tapti atsvara pandemijos efektui, leidžiančia išvengti ekonomikų nuosmukio.

Šios skatinamosios politikos poveikį kur kas greičiau pajuto finansų rinkos, kurios per trumpą laiką grįžo į augimo kelią ir praėjus metams nuo pandemijos pradžios pasiekdavo vis naujus rekordinius lygius. Kadangi Baltijos šalys yra euro zonos narės, čia taip pat tam tikra dalimi atsispindėjo Europos centrinio banko vykdoma politika ir žemos palūkanų normos.

Tolesnio augimo potencialas rinkose nemaža dalimi priklauso nuo tolesnės centrinių bankų pinigų politikos. Situacija atrodo nestandartinė, nes blogos naujienos dėl viruso plitimo, naujų atmainų ar slopstančio ekonomikos atsigavimo rinkose tampa pozityviu signalu – visa tai vertinama kaip pakankama prielaida tęsti dabartinę pinigų politiką.

Panašu, kad įprasti vertinimo metodai šiuo metu netinka bandant spręsti apie akcijų kainas. Įprastomis sąlygomis dabartinis akcijų kainų lygis rodytų, kad jos yra smarkiai pervertintos. Tačiau atsižvelgus į vis dar galiojančias neigiamas palūkanas, bet koks turtas, generuojantis nors ir nedidelę grąžą, yra patrauklus.

Žvelgiant iš mažmeninio investuotojo perspektyvos, saugios fiksuoto pajamingumo priemonės, pavyzdžiui, indėliai ar vyriausybių vertybiniai popieriai, šiandien užtikrina minimalią grąžą ir augančios infliacijos aplinkoje yra visiškai nepatrauklios. Todėl viena iš nedaugelio alternatyvų lieka akcijų rinka.

Kas nutinka, kai vienu metu didesnę dalį laisvų lėšų į nedidelį skaičių bendrovių nukreipia mažmeniniai investuotojai, rodo Talino biržos pavyzdys. Kaip minėta, pagal savo augimą ji šįmet du kartus aplenkė Vilniaus, Rygos ir kitas Vakarų šalių biržas, o nuo žemiausio taško 2020 m. kovo 30 d. augimo pokytis jau sudaro apie 81 proc.

Postūmį tam suteikė buvusios Estijos vyriausybės įgyvendinta pensijų reforma, kuri šalies gyventojams leido atsiimti privačiuose pensijų fonduose sukauptas lėšas. Skaičiuojama, kad Estijos gyventojai iš šioje šalyje veikiančių fondų jau atsiėmė kelis šimtus milijonų eurų.

Dalis šių pinigų buvo nukreipta į vietinę biržą, o didžiausio dėmesio greičiausiai sulaukė per pastaruosius metus ir taip smarkiai brangusios estiškų bankų akcijos. Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad estiškų bankų rezultatai gerėja, tačiau jų akcijų kainų augimas šįmet smarkiai viršijo rezultatų pokytį.

Praėjus keleriems metams Talino birža gali būti kaip dar vieno burbulo pavyzdys, kurį lėmė centrinių bankų politikos, vietos valdžios sprendimų ir mažmeninių investuotojų elgsenos derinys. Kita vertus, gali būti ir taip, kad tada kalbėsime apie naujas rinkų aukštumas ir tebesitęsiančius centrinių bankų svarstymus dėl skatinamosios pinigų politikos masto mažinimo.

Žvelgiant į praeitį, verta paminėti vadinamąjį dot-com akcijų burbulą, kuris sprogo 2000-aisiais. Jau 1998 m. atsirasdavo investuotojų ar analitikų, kurie kalbėjo apie nepagrįstas IT kompanijų kainas. Jų kainos dar augo ateinančius dvejus metus, dalis apie išpūstas jų vertes kalbėjusių investuotojų patys ryžosi į jas investuoti, kol galiausiai 2000-ųjų kovą dot-com burbulas sprogo. Žmogiška psichologija, net matant akivaizdžius faktus, kartais paskatina priimti neracionalius sprendimus.

Kita vertus, investavusieji į „S&P 500” indeksą pačiame 2000-ųjų kainų pike, dabar gali džiaugtis apie 3 kartus didesne savo investicijų verte. Tai įrodymas, kad diversifikacija ir ilgas investavimo horizontas gali padėti pergyventi įvairius rinkų burbulus. Pastaruoju patarimu šiuo metu turėtų vadovautis kiekvienas, priimantis savarankiškus sprendimus dėl investavimo.