Kai smegduobės ne tik Biržų žemėje, bet ir valdininkų galvose

Medi kerti – skiedros lekia. Apmaudu, kai skiedros skausmingai sminga į visai to nelaukiančius ir nenutuokiančius žmones. Taip atsitinka tada, kai pritrūksta elementaraus atsakomybės jausmo, mokėjimo ir noro bendrauti, ne biurokratiško požiūrio į žmogaus problemą.

Į „Šiaurės rytų“ redakciją kreipėsi Karajimiškio kaimo ūkininkas Gintaras Niaura. Likimas taip susiklostė, kad jis su broliu Deimantu ūkininkauja netoli garsiojo Biržų krašto geologinio ir turistinio paminklo – Karvės olos, į kurią nuo kelio Biržai – Saločiai veda dulkėtas vieškelis. Deimanto Niauros šeimos sodyba ir žemės sklypas, apsodinti aukštais išlakiais medžiais, glaudžiasi šių kelių sankirtoje. Įsigijęs šią sodybą ir žemės valdą, naujasis savininkas pasirūpino sklypo kadastriniais matavimais.

Viskas buvo gerai, kol į Karvės olą turistai dulkėjo vieškeliu. Tačiau gyvenimas gerėja, ir savivaldybė sukrapštė lėšų šiai kelio atkarpėlei asfaltuoti. Tada prasidėjo Deimanto bėdos – netikėtos, tarsi karstinės įgriuvos.

„Tu kviečius nusikulk…“

Tądien kelių sankryžoje dūzgė motoriniai pjūklai, virto ir į gabalus buvo pjaustomos kelio pakraštyje augusios liepos bei eglės. AB „Eurovia Lietuva“ darbininkai ruošė kelią asfaltavimui. „Tu kviečius nusikulk, nes versdami medžius viską išminsim. Taip man jų darbų vadovas pasakė. Nukulti aš galiu, tik kur tokius šlapius grūdus dėti? Dar kelininkai pasakė, kad sodybos liepos klius asfaltavimui, ir pasiūlė jas pačiam nusipjauti. Mes su broliu pasitarėme ir nusprendėme, kad reikia su valdžia pasiaiškinti, ar nereikia kokių nors leidimų medžiams pjauti, kad paskui bėdos nebūtų. Kreipiausi į seniūnę Neringą Šijanienę, pastaroji liepė eiti į savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių. Nuėjau ten, o skyriuje sako, kad pačiam pjauti neapsimoka, vienos liepos nupjovimas man kainuos 90 eurų! Kaip čia yra, kad už savo medžių nusipjovimą dar pinigus turiu mokėti, nieko nesuprantu. Man dar tame skyriuje aiškino, jog matininkai, matuodami žemę, ir kelią man primatavo, kad aš į valstybinę žemę įlindau. Aš jiems sakiau, kad mano liepos ne ant kelio auga, prie jų matininkė ir riboženklius buvo sukalusi. O sklypo planą visi pasirašė ir VĮ „Registrų centras“ patvirtino“, – karščiavosi streso ištiktas ir situacijos nesuprantantis žmogus, rodydamas sklypo planą.

Plane viskas atrodo teisingai ir tvarkingai, liepų alėja nupiešta pakelėje, per ją ir eina žemės sklypo riba. Ant brėžinio puikuojasi visų reikalingų institucijų suderinimai ir pareigūnų parašai.

Lyg to būtų maža, greitai ūkininkams taps keblu pasiekti savo dirbamą žemę. Už kelių šimtų metrų nuo sodybos, dešinėje kelio pusėje, tarp krūmynų yra įsiterpęs ūkininkų dirbamos žemės gabalas.

„Kalbėjomės su darbų vadovu, klausiau, ar padarys man į tą sklypą nuovažą. Ne, sako tas, čia eis šalikelės griovys. Taip numatyta projekte. Tai kaip mums dabar reikės su traktoriumi ar kombainu ten patekti?

Mes čia per pievą turėjome nuovažą, tai ir apsėti, ir apdirbti žemę galėjome. O jie viską daro pagal save, visiškai žmonėmis nesirūpina“, – piktinosi broliai Niauros.

Labiausiai žmones žeidė tas faktas, kad savivaldybės darbuotojai nepranešė ir visiškai su jais nederino kone jų namų kieme atliekamų darbų. „Kai tvarkiausi šios žemės dokumentus, ėjau į Regioninį parką, savivaldybę, Nacionalinę žemės tarnybą.

O kai savivaldybė kažką daro, tai valdininkai nesiteikia nieko pranešti ar derinti“, – apmaudą liejo D. Niaura.

Medžio kaina

Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Munikienė sakė, kad pjaunami medžiai yra kelio zonoje, valstybinėje žemėje, ir negali priklausyti D. Niaurai. Pasak L. Munikienės, šioje vietoje buvo blogai atlikti kadastriniai matavimai, ir žemės sklypo riba šalia kelio buvo pažymėta neteisingai. Paklausus, kodėl tokie neteisingi planai yra suderinti net ir savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus, L. Munikienė atsakė, jog nėra jokios galimybės patikrinti popierinių planų tikslumą. Ant popieriaus, anot L. Munikienės, viskas atrodo teisingai. Bet, perkėlus sklypo koordinates į Registrų centro duomenų bazę, paaiškėjo, kad matininkė yra suklydusi. Tai yra techninė klaida. Pasak specialistės, reikia tikslinti šio sklypo kadastrinius matavimus, jo ribas. Žmogui žemės plotas liks toks pat, koks buvęs. Pasak L. Munikienės, tokios techninės klaidos pasitaiko gana dažnai ir yra taisomos. Ūkininkas turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kurios matininkai turėtų patiksl
inti sklypo plotą. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Viederis patikino, kad dėl medžių įvyko nesusikalbėjimas. Kalbėdami apie pjaunamas liepas, pašnekovai laikėsi skirtingo požiūrio. D. Niaura manė, kad liepos yra jo nuosavybė, o V. Viederis jas traktavo kaip valstybinėje žemėje augančius medžius. „Aš žmogui sakiau, kad valstybinėje žemėje nupjovus tokį medį minimali bauda siektų 90 eurų. Todėl patariau pačiam nieko nedaryti“, – sakė V. Viederis. Anot specialisto, tai išgirdęs žmogus apsisuko ir išėjo.

Nėra kelio? Prasikirsk!

Apie nuovažas į dirbamą žemę praėjusį penktadienį kalbėjome su savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiuoju specialistu Laimučiu Braždžioniu. Pasak specialisto, kelio rekonstrukcijos projektą darė UAB „Šiaulių hidroprjektas“, o darbus vykdys rangovas AB „Eurovia Lietuva“. Nuovažas projektuoja projektuotojai, o jas, savivaldybei užsakius, įrengia rangovai. Kadangi šio kelio savininkas yra savivaldybė, tai remiantis Kelių įstatymu, kelio apsaugos zonoje ji viską daryti gali, net rugius nukulti. Ir gyventojų bei ūkininkų skundai šiuo atveju nueina į lankas. Pasak L. Braždžionio, techninis kelio rekonstrukcijos projektas buvo viešai svarstytas, apie svarstymą buvo paskelbta internete ir spaudoje. „Kodėl tuomet ūkininkas neatėjo ir nepareiškė pretenzijų svarstant? Svarstant priimami pasiūlymai ir pastabos, o ne dirbant“, – akademiškai pareiškė L. Braždžionis. Matyt, pajutęs, kad su viešaisiais svarstymais šiuo atveju šiek tiek perlenkė, L. Braždžionis pridūrė, jog viską įmanoma padaryti. Norint įrengti nuovažą, reikia koreguoti techninį projektą, tai būtų papildoma pralaida ir darbai. Bet ir tai gali būti svarstoma, todėl ūkininkai turėtų kreiptis į Statybos ir infrastruktūros skyrių.

Deja, ūkininkų dialogas su Statybos ir infrastruktūros skyriaus specialistu nepavyko. Pirmadienį apsilankę savivaldybėje Deimantas ir Gintaras Niauros, jų žodžiais tariant, buvo apšaukti ir kone išprašyti lauk. Pasak D. Niauros, į kalbas apie jokias naujas nuovažas L. Braždžionis nesileido, pasiūlė naudotis netoli Karvės olos esančiu nuvažiavimu. O į argumentą, jog ten krūmai ir pravažiuoti sklypo link neįmanoma, atsakymas buvo trumpas: „Prasikirskit“.

Apie ką tylėjo matininkai

Keisčiausia visoje šitoje istorijoje pasirodė tai, kad abu broliai vienbalsiai teigė nieko nežinoję apie tai, kad jų turimas kadastrinis sklypo planas yra klaidingas, kol nepasirodė kelio tiesėjai. Tuo metu savivaldybės valdininkai minėjo, jog dar gegužės mėnesio pabaigoje sklypo ribų klausimas derintas su Nacionaline žemės tarnyba. Pastaroji pripažino, jog ribos pažymėtos neteisingai, ir jas perkėlė. Kyla klausimas, kas apie tai turėjo informuoti sklypo savininką bei kas turi perdaryti klaidingus kadastrinius matavimus, kurie, kaip žinia, kainuoja nemažus pinigus. To klausėme Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyriaus vedėjos Aldonos Stankevičienės.

Išklausiusi visą istoriją, A. Stankevičienė pradžioje suabejojo, kad galėjo būti atlikti netikslūs kadastriniai matavimai. Tačiau vedėja pažadėjo surasti šio sklypo bylą ir išsiaiškinti, kaip yra iš tiesų.

Pažadą A. Stankevičienė tesėjo. Atvertus bylą paaiškėjo, jog 2010 metais darytas geodezinis brėžinys yra neteisingas, tai išaiškėjo projektuojant kelio rekonstrukciją. Gegužės mėnesį yra surašyta išvada, kad sklypas „įlenda“ į kelio teritoriją ir medžiai patenka į valstybinę žemę.

Pasak A. Stankevičienės, darant kadastrinius matavimus yra leidžiama tam tikra paklaida. Šiuo atveju, anot vedėjos, paklaida pasistūmė maksimaliai į didžiąją pusę. Kitas dalykas, kad tuo metu dar nebuvo kadastrinių kelio matavimų.

Kodėl sklypo savininkas iškart nebuvo informuotas apie matavimų netikslumus ir sklypo ribų pasikeitimus, A. Stankevičienė atsakyti negalėjo. Susisiekusi vėliau vedėja paaiškino, jog permatuoti sklypą ir informuoti apie tai šeimininkus buvo įgaliota VĮ „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ Panevėžio filialo darbuotoja Irena Entkuvienė, kuri ir atliko sklypo matavimus 2010 metais.

Pasak A. Stankevičienės, šio pavedimo matininkė neatliko, todėl Gintaras ir Deimantas Niauros nebuvo informuoti apie pasikeitimus. Dabar iš I. Entkuvienės dar sykį pareikalauta naujai atlikti matavimus. Jei to nebus padaryta, A. Stankevičienė pažadėjo kreiptis į Valstybinio žemėtvarkos instituto vadovybę.

Redakcijos žiniomis, pirmadienį G. ir D. Niauros lankėsi Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyriuje, ten su vedėja diskutavo ne tik apie sklypo ribas, bet ir apie servitutinį kelią į dirbamą žemę, kur pritrūko nuovažos.

Jei paklaustume šimtą piliečių, kokioje koordinačių sistemoje ir kokioje valstybinėje duomenų bazėje glūdi jų sodo sklypo, namo valdos ar dirbamo lauko duomenys, greičiausiai nė vienas neatsakytų. Žmogui visiškai tas pats, kaip atrodo „užkeltas“ jo nuosavybės brėžinys ant vienokios ar kitokios geografinės informacinės sistemos platformos, kokie ten taškai ir kur jie nesutampa. Tai ne jo reikalas. Pilietis, turėdamas valstybės institucijų patvirtintus dokumentus, pagrįstai tikisi, kad minėtos institucijos savo klaidas ištaisys pačios, susitardamos ir komunikuodamos tarpusavyje, netrukdydamos žmogaus gyvenimo tėkmės.

Deja, realybė skaudžiai kitokia. Akivaizdu, kad specialistams, puikiai dirbantiems su dokumentais, pritrūksta gebėjimo ar noro bendrauti su žmonėmis. Ypač tais, kurie gal prasčiau orientuojasi naujovėse, yra ūmesnio būdo, kuriems neteko susidurti su biurokratinėmis procedūromis. Tokie žmonės lyg karštos bulvės svaidomos iš kabineto į kabinetą, taip ir nesupratę, kas dedasi. Visi tarnautojai didžiai užsiėmę ir iškilūs, niekas neturi laiko žmogui suprantama kalba paaiškinti ir patarti, kaip jis turi konkrečiu atveju elgtis. Galų gale už tą žmogų paskambinti į vieną ar kitą instituciją, ištaisyti savo ar tos institucijos klaidą, savo patirtimi padėti susiorientuoti situacijoje.

Bėda ta, kad įvaldę modernias IT technologijas, už ES pinigus išmokyti dirbti komandoje, nusistatyti prioritetus bei tikslus ir siekti jų įgyvendinimo, valdininkai vis dar nesugeba paprastai, nesavanaudiškai padėti į keblią padėtį patekusiam žmogui.

Antanas Vaičeliūnas
Nuotraukoje: Nei Gintaras Niaura, nei jo brolis apie biržiečių valdininkų pakeistas sklypo ribas nieko nežinojo, kol nepasirodė kelio tiesėjai ir nepasiūlė nusipjauti medžius bei nusikulti javus.