Kaip nacionalinės emocijos veikia ekonomiką?

Kiekvienais metais tarp vasario 16 ir kovo 11 dienų Lietuva gyvena kiek labiau pakylėtai, nei kitais metų mėnesiais. Pro akis nepraslysta iškabintos trispalvės, girdime daugiau pokalbių apie šalies istoriją, ryžtą veikti kartu ir piliečių gebėjimą susitelkti. Pasididžiavimo savo šalimi jausmas turi ir realių ekonominių privalumų ‒ pasitikintys piliečiai tampa aktyviais visuomenės gyvenimo dalyviais bei geba kurti vertę sau ir valstybei.

Ekonomika ir finansai didele dalimi yra lūkesčiais ir psichologija paremtos disciplinos. Pasitikintys gyventojai yra aktyvūs ir kelia tikslus, imasi konkrečių veiksmų, kad juos realizuotų. O jaučiantys nerimą atvirkščiai – planus atideda bei pasyviai stebi aplinką. Tai nėra naujiena finansininkams, ekonomistams, verslo bendruomenei, todėl siekiant išmatuoti visuomenės pasitikėjimą yra sudaromi ir stebimi statistiniai gyventojų ir verslo pasitikėjimo indeksai.

Šiemet minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo ir Nepriklausomybės atkūrimo datas, turime daugiau pagrindo teigiamiems lūkesčiams. Apie tai kalba ne tik ekonominiai, bet ir kai kurie demografiniai bei socialiniai požymiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

Rekordiniai rodikliai užfiksuoti įvairiose ekonomikos srityse. Šalies verslas naujas darbo vietas kūrė sparčiausiu tempu per pastaruosius aštuonetą metų. Pasaulinėje verslumo ataskaitoje Lietuva užėmė 11 vietą ir pagal šalies gyventojų norą užsiimti verslu atsidūrė antroje vietoje tarp visų ES šalių. Per 2015-uosius Lietuvoje buvo įsteigta daugiau nei 10 tūkst. naujų bendrovių, o lietuviškiems startuoliams pavyko pritraukti rekordinių investicijų.

2015 m. investicijos šalies ūkyje paaugo virš 10 proc. Lietuvos verslas pagaliau didina investicijas, kas yra būtina norint didinti šalies produktyvumą ir darbo našumą ir siekiant apsisaugoti nuo atlyginimų infliacijos spiralės. Telieka tikėtis, kad investicijų augimo tendencija išliks ir tai bus tvirtas pagrindas šalies konkurencingumo didinimui.

Demografiniai pokyčiai taip pat džiugina. Praėjusiais metais Lietuvoje gimė 32 tūkstančiai vaikų ‒ tai yra antras geriausias rezultatas nuo pat 2000-ųjų metų. Jei ši tendencija išliks ir per šiuos metus, galime tikėtis pasiekti pastarųjų 16 metų rekordą.

Lietuvos gyventojų pasitikėjimą šalies ekonomika ir jos perspektyvomis aiškiai matome ir mūsų klientų elgsenoje. Nuosekliai auga būsto finansavimo paklausa ir per praėjusius metus būsto paskolų suteikėme 40 proc. daugiau, lyginant su ankstesniais metais. Šis augimas rodo, jog gyventojų ateities lūkesčiai yra pozityvūs ir jie nekilnojamą turtą renkasi kaip ilgalaikę investiciją.

Prognozuojame, kad šiais metais verslo finansavimas augs ir bus išduota iki 40 proc. daugiau paskolų verslui. Tai reiškia, kad per artimiausius metus įmonės ne tik sulauks daugiau vartoti nusiteikusių gyventojų, bet ir turės daugiau galimybių užsitikrinti reikiamą finansavimą savo plėtrai ir pozicijų stiprinimui tarptautinėse rinkose.

Žinoma, realybė neretai pakoreguoja išankstines prognozes ir planus. Rizikos visuomet egzistuoja, ir Lietuvoje apstu klausimų, kurie neturi lengvų sprendimų – nuo mokytojų atlyginimų iki emigracijos. Tačiau esu įsitikinusi, kad noras kelti gyvenimo lygį Lietuvoje, dirbti produktyviau ir investuoti drąsiau suteikia galimybę kiekvienu valstybės gimtadieniu džiaugtis vis labiau. Išnaudokime šias galimybes ateities pasiekimams.

 
„Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė