Kam priklauso traukinys?

Savaitgalis ir Žolinės šventė pakoregavo kai kurių žmonių elgseną, perstumdė darbus. Nors daugelyje Biržų rajono vietų vyko šventiniai renginiai, apie linksmybes tradiciniame savivaldybės administracijos, seniūnų ir skyrių vedėjų pasitarime kalbėta nebuvo.

Malkelės poliklinikai

Susirinkimo pradžioje administracijos direktorius Rimantas Pauža sakė, kad skyriai ir seniūnijos pateikia savaitės darbų ataskaitas. Pasak direktoriaus, iš jų gerai matosi atliekami darbai. „Bet reikia atkreipti dėmesį į kai kuriuos niuansus. Pavyzdžiui, vienos seniūnijos ataskaitoje rašoma: „Padedame Biržų rajono poliklinikos punkteliui tvarkyti malkas.“ Kyla klausimas, ar seniūnija turi tvarkyti Biržų poliklinikos malkeles? Pagalba yra gražu, tačiau poliklinika yra biudžetinė organizacija, kuri pati turi samdyti žmones ir pasiruošti kurą, o ne daryti tai seniūnijos lėšomis. Yra ir daugiau panašių darbelių, todėl reikia atkreipti dėmesį, kam, kodėl ir kur dirbate. Biudžetinėse organizacijose, ar tai būtų poliklinika, biblioteka ar kultūros įstaiga, yra numatytos lėšos visoms funkcijoms atlikti – ir kurui pasiruošti ir susimokėti už šildymą. Todėl seniūnija neturėtų eikvoti savo lėšų tiems darbams“, – aiškino administracijos direktorius.

Pasak R. Paužos, gyventojams nuolatos kyla pasikartojančių klausimų – kas sutvarkys tą, kas padarys aną. Jo nuomone, reikia organizuoti apklausą tiek per spaudą, tiek internete, kad gyventojai galėtų tam tikrą laiką išsakyti įsisenėjusias ir skaudžiausias problemas. Tuomet jas būtų galima sugrupuoti pagal savivaldybės skyrių kompetenciją, o skyriai paruoštų ir pateiktų pasiūlymus, kaip tas problemas spręsti. Tai reikėtų padaryti teritoriniu principu – pirmiausia Biržų miestas, o po to seniūnijos, nes bėdos ir problemos skiriasi tiek geografiškai, tiek savo pobūdžiu.

R. Pauža apgailestavo, kad kol kas tinkamai neveikia daugiabučių namų kiemų remonto programa. Direktorius sakė, jog reikia ieškoti kitų instrumentų šiam projektui išjudinti, tačiau tai daryti būtina – kiemų būklė yra prasta.

Turėjo griūti, o negriūva

Teisės skyriaus vedėja Birutė Burbulienė informavo, jog savivaldybėje gautas Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimas, kuriuo savivaldybė įpareigojama atlikti pastatų nugriovimą. Reikalas senas ir visiems žinomas. Prieš dešimtmetį dėl karstinių įgriuvų keliamo pavojaus valstybė kelioms biržiečių šeimoms skyrė solidžias pinigines kompensacijas, kad įsigytų būstus mažiau pavojingoje vietoje. Mainais gyventojai įsipareigojo senuosius namus ir ūkinius statinius nugriauti bei juos išregistruoti. Tačiau pinigai buvo paimti, o griovimo ir išregistravimo prievolės neįvykdytos. Maža to, kai kas įsigudrino sodybas parduoti kitiems pirkėjams.

Panevėžio apygardos prokuratūra, gindama viešą interesą, priėmė reikalavimą dėl pastatų nugriovimo. Kadangi patys gyventojai to nepadarė, todėl reikalavimas nugriauti adresuotas savivaldybės administracijai. Savivaldybė savo lėšomis privalės šiuos pastatus nugriauti, o su šiais darbais susijusios išlaidos teismo keliu bus išieškotos iš namų savininkų. Pastarieji privalės padengti ir teismo išlaidas.

Pasak R. Paužos, dabar visas nugriovimo proceso organizavimas ir atsakomybė gula ant savivaldybės pečių. Tam reikės numatyti lėšų biudžete, organizuoti viešuosius pirkimus ir kita. Per 20 darbo dienų savivaldybė turi pateikti prokuratūrai veiksmų planą, kaip šis įpareigojimas bus atliktas.

R. Pauža atkreipė dėmesį, kad ir dabar niekas netrukdo gyventojams tuos statinius nusigriauti. Anot direktoriaus, žmonės patirtų žymiai mažiau išlaidų ir streso, jei tai padarytų patys, nes pastatai vis tiek bus nugriauti.

Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Toma Kirkilaitė sakė, kad pirmieji žingsniai jau padaryti. Savivaldybės specialistai dar sykį aplankė statinius, konstatavo faktą ir užpildė aktus, jog nugriautų statinių nėra. Patikrinus informaciją Registrų centre, paaiškėjo, jog viena sodyba jau parduota. Kai kurie gyventojai išsikėlę, vienas deklaravo gyvenamąją vietą kitur, tačiau faktiškai gyvena ten pat. Pasak T. Kirkilaitės, dar neapskaičiuota, kiek lėšų reikės griovimui, tačiau jau dabar aišku, kad nemažai – kai kuriuose kiemuose yra gal po šešis įvairios paskirties statinius. Todėl, pasak vedėjos, dabar aiškinamasi esama turto situacija, toliau numatoma informuoti gyventojus apie nugriovimą ir vykdyti kitus būtinus veiksmus

Duobių ir vandens reikalai

Statybos ir infrastruktūros skyriui susirinkime atstovavo Petras Januškevičius, dar nepamiršęs vedėjo duonos skonio. Pasak jo, šiomis dienomis baigiamas asfalto duobių remontas. Meras Valdemaras Valkiūnas klausė, ar nenukentės darbų kokybė, nes duobės lopomos pilant lietui. „Gerumo neprideda“, – sutiko P. Januškevičius. – Bet prieš dedant asfalto mišinį duobės džiovinamos.“ „Kiek išdžiovina, tiek iš viršaus prideda“, – replikavo Biržų miesto seniūnas Vytas Jareckas.

Pasak P. Januškevičiaus, eilės dar laukia gatvių ženklinimo linijomis darbai, tačiau tam trukdo nuolatinis lietus.

Malūno gatvės rajone gatvių apšvietimo rekonstrukcijos darbams paskelbtas viešasis pirkimas, yra vilčių, kad tai pavyks padaryti dar šiais metais.

Daug priekaištų nuskambėjo dėl lietaus užtvindytų gatvių. V. Jareckas sakė, kad vėl tyvuliuoja bala Kilučių –Ateities gatvių sankryžoje, ten užkimštas lietaus kanalizacijos kanalas. Respublikos –Vilniaus gatvių sankryžoje žmonės bijo eiti per gatvę, kad nebūtų išmaudyti per didžiulę valką lekiančių automobilių. Dėl vandens nutekėjimo yra bėdų ir kitose sankryžose.

Pasak R. Paužos, tokius klausimus reikia spręsti darbo tvarka. Jei keliai yra regioniniai, reikia reikalauti sutvarkyti iš regiono kelių tarnybos. Jei tai miesto gatvės, ieškoti sprendimo savivaldybės jėgomis.

Maišai ir šventiniai paūmėjimai

Su keliais susijusias bėdas vieningai minėjo visi seniūnai. Lietus trukdo greideriuoti žvyrkelius, sunkiasvorė technika juos gadina. „Veriasi akivarai“, – vaizdžiai apibūdino Vabalninko aplinkkelio būklę seniūnijos specialistas Vitalijus Remeika. Gamta jaukia ir šienavimo darbus. „Lopome maišus“, – paklaustas, kokiais darbais užsiima seniūnija, atsakė Biržų miesto seniūnas V. Jareckas. Matyt, klausytojų veidai buvo iškalbingi, todėl seniūnas nedelsdamas paaiškino, kad, lyjant lietui, kai neįmanoma dirbti lauke, po stogu ruošiamasi rudens darbams – lopomi ir tvarkomi lapams surinkti skirti didmaišiai.

Miesto seniūnijai reikės sutvarkyti ir fasadinę Pasvalio gatvės kapinių pusę, nes žiedinės sankryžos statybos darbai paliko pėdsakus kapinių patvoryje. „Apkakojo, liaudiškai tariant, prikrovė statybinių medžiagų, sulamdė taką bei veją“, – apie kapinių prieigas kalbėjo seniūnas V. Jareckas. Jis mano sutvarkyti aplinką viešuosius darbus atliekančių žmonių jėgomis, o dalį medžiagų turėtų kompensuoti sankryžos statytojai.

Praėjęs ilgasis šventinis savaitgalis sukėlė ir specifinių problemų. Pačeriaukštės seniūnas Aurimas Frankas sakė, jog prie vieno daugiabučio po švenčių atsirado kraustymosi požymiai – išmesti stalai, sofos, lovos. Bandant nustatyti, kas ir kodėl tai padarė, nuskambėjo atsakymas, jog seniūnija. Toks atsakymas, pasak A. Franko, šiek tiek nustebino. Dabar bandoma susitarti, kad žmogus gražiuoju susitvarkytų turtą. A. Franko nuomone, tai šventinio periodo sukeltas paūmėjimas.

Visos seniūnijos sakė besiruošiančios savaitgalį vyksiančioms rajono seniūnijų sporto varžyboms, kurios vyks Medeikių stadione.

Gaus nuobaudas

Bendrojo skyriaus vedėja Deimantė Prunskienė bėdojo, jog tinkamai nepateikiami atsakymai į gyventojų paklausimus. Atsakymai privalomi pateikti raštu. Dabar, anot D. Prunskienės, kai kas atsako raštu, kai kas žodžiu, o dar kiti atsakymus išsiunčia kaip savo skyriaus raštus. „Apie tai jau buvo ne kartą kalbėta, bet situacija nesikeičia“, – sakė D. Prunskienė. „Aš prašysiu pateikti konkrečias pavardes, kas to nepadarė. Man nusibodo kalbėti apie tuos pačius dalykus. Seniai sakėme, kad žmonėms privalome atsakyti per nustatytus terminus. Kas pavėlavo su raštais, gaus nuobaudas“, – rūsčiai prabilo R. Pauža.

Apie būstų pritaikymą žmonėms su negalia informavo savivaldybės gydytojas Kęstutis Knizikevičius. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Munikienė kalbėjo apie būtinybę formuoti sklypus prie daugiabučių namų. Tam reikia numatyti lėšas kitų metų biudžete. Teritorijų planavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Tuomet, pasak L. Munikienės, baigsis amžinas ginčas, kas kam priklauso, kas ką kur turi daryti. Tikėtis, kad planus padarys patys daugiabučių gyventojai, yra naivu, nes pastarieji dažnai, pasak pranešėjos, „gyvena praėjusios santvarkos matymu. Jie įsivaizduoja, kad viską turi padaryti kažkas kitas. Individualaus namo savininkams tokių klausimų nekyla, jie žino, kad patys už viską atsako ir susimoka“. Tokią sklypų tvarkymo mintį aktyviai parėmė R. Pauža.

Kas yra šeimininkas

Apie planuojamus ir ruošiamus investicinius projektus kalbėjo Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė. Vienas iš klausimų – prašymas išnuomoti panaudos būdu buvusį siaurojo geležinkelio prekių sandėlį. Jį nuomotis norėtų VšĮ „Siaurojo geležinkelio klubas“, dabar valdantis geležinkelio bėgius bei kitą infrastruktūrą. „O kaip bus su garvežiu? Taip ir paliks?“ – paklausė seniūnas V. Jareckas.

„Traukinys ne mūsų. Jie viską nusipirko už vieną eurą“, – paaiškino direktorius R. Pauža.

„Kaip ne mūsų? Juk Petras jį remontavo“, – nustebo V. Jareckas, rodydamas į greta sėdintį Petrą Januškevičių.

„Tai gal už savo lėšas tai darė?“ – ramiai samprotavo meras V. Valkiūnas.

Galutinai garvežio priklausomybė susirinkimo metu taip ir nebuvo nustatyta. Kaip vėliau patikslino P. Januškevičius, garvežys yra valstybės turtas, priklauso Susisiekimo ministerijai, o Biržų rajono savivaldybė 2011 metais jį gavo pagal panaudos sutartį. Sutartyje nurodyta, kad garvežį savivaldybė privalo naudoti griežtai pagal paskirtį.
Antanas Vaičeliūnas
Nuotraukoje: Teisės skyriaus vedėja Birutė Burbulienė (antroji iš dešinės) informavo, jog savivaldybėje gautas Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimas, kuriuo savivaldybė įpareigojama atlikti pastatų nugriovimą.