Kas svarbiausia verslo (iš)gyvenimui ypatingomis sąlygomis

„Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas

Daugelis šalies įmonių jau ėmėsi įvairių priemonių, kurios leistų prisitaikyti ir bent kiek sušvelninti COVID-19 krizės sukeltus padarinius. Į situaciją reaguoja ir finansų įstaigos, kurios ne tik peržiūri vidinius darbo procesus, bet ir ieško įvairių būdų ir sprendimų, kaip galėtų palaikyti ir stiprinti savo klientus bei šalies verslą.

Pavyzdžiui, šiuo metu „Swedbank“ jau yra atidėjęs verslo paskolų, kurių bendra vertė siekia maždaug 180 mln. eurų. Nestovi vietoje ir verslo finansavimas − nuo kovo vidurio su verslo klientais „Swedbank“ pasirašė daugiau nei 350 naujų finansavimo sutarčių, kurių bendra vertė sudaro apie 160 mln. eurų.

Tiesa, kalbėdami su verslo atstovais pastebime, kad be tiesioginio finansavimo yra ir kiti svarbūs aspektai, kurie galėtų padėti įmonių vadovams. Pasidalinsime keliomis įžvalgomis, kurios kilo bendraujant su šalies verslo įmonėmis.

Pinigų srautai. Pirmiausia, patartume įvertinti ir pasidaryti detalią artimiausių 3 mėnesių pinigų srautų prognozę. Karantino laikotarpis trunka jau daugiau kaip mėnesį ir jau kelis kartus buvo pratęstas. Neapibrėžtumo laikotarpis dar vyraus kurį laiką, todėl reikėtų atsižvelgti ir į pesimistiškiau atrodančius scenarijus, kai klientas paprašo pratęsti mokėjimo atidėjimą ar kad pardavimų augimas gali nusikelti į tolimesnę ateitį.

Padėties revizija. Jei iki šiol tai atidėliojote, dabar geras metas peržiūrėti įmonės sąnaudas, turimą atsargų lygį ir anksčiau suplanuotas investicijas. Galbūt yra tokių, kurios šiomis ypatingomis sąlygomis nėra būtinos, o jų atidėjimas nepadarytų lemiamos žalos verslui. Šių lėšų sutaupymas, galėtų pagelbėti, jei situaciją netikėtai pablogėtų.

Komunikacija. Tai vienas svarbesnių faktorių, galinčių padėti išsaugoti jūsų verslą ir sumažinti įvairių galimų nesusipratimų riziką. Komunikuoti ir kalbėtis patartina su visais – darbuotojais, klientais, partneriais, taip pat ir savo banku. Ir tą daryti reguliariai. Pavyzdžiui, su kai kurias banko klientais turime kelių savaičių reguliarumu vykstančius skambučius, per kuriuos pasidalijame naujienomis, aptariame situaciją ir vieni kitų lūkesčius. Kai šiuo metu viskas taip greitai keičiasi, toks ryšio palaikymas gali suteikti daugiau stabilumo, o pokalbio metu galime kartu rasti naujų galimybių.

Santykiai. Per krizę patiriant spaudimą nėra sunku sugadinti santykius su darbuotojais, tiekėjais ar kitais partneriais. Kartais tam net nereikia veiksmų – užtenka pasakyti kelis neapgalvotus žodžius. Tai neturėtų sulaikyti nuo reikalingų ir greitų sprendimų, kurie trumpuoju laikotarpiu yra būtini, tačiau darant juos, reikėtų tinkamai pristatyti visoms suinteresuotoms šalims ir pagalvoti, kaip tai gali paveikti santykius ilguoju laikotarpiu.

Inovacijos. Jei pagrindinės veiklos apimtys sumažėjo ir atsirado daugiau galimybių skirti dėmesio kam nors kitam, tai geras metas pagalvoti apie naujoves. Tai gali būti nauji produktai ar paslaugos, nauji pardavimo kanalai, pavyzdžiui, interneto parduotuvė, ar pakoreguota įmonės valdymo struktūra. Pakeisti dabartinės situacijos negalime, tad galbūt tai geras laikas iš esmės permąstyti, ką ir kaip darėme iki šiol bei kaip tai galėtume patobulinti.

Pabaigai. Ši krizė taip pat neturėtų tapti priežastimi visiškai sumažinti verslo apetitą ir užimti tik gynybinę poziciją. Vien sąnaudų mažinimas, procesų optimizavimas ir likvidumo užtikrinimas tik viena recepto dalis, kaip įveikti šį sunkmetį. Visada reikia išlikti atviriems naujoms galimybėms, bendrauti su partneriais ir bandyti pirmiems užčiuopti pasikeitusius ar išryškėjusius naujus lūkesčius rinkoje. Pasaulis ir toliau greitai keičiasi, kiekvienas sunkmetis atneša naujų galimybių. Galiausiai laimi tie, kurie jas drąsiai išnaudoja.