Kas yra tas Europos socialinių teisių ramstis?

Vilija Blinkevičiūtė,

Europos Parlamento narė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė.

Manęs dažnai klausia: kas yra tas europinis socialinių teisių ramstis, ką jis remia? Ar tai ir yra ta gerovės valstybė?

Europos socialinių teisių ramstis yra visuma principų ir tikslų, toks socialinės ir ekonominės pažangos modelis, kurio įgyvendinimas atvertų ir užtikrintų lygias galimybes visiems Europos žmonėms, nepriklausomai nuo socialinės padėties. Žmonės ir jų gerovė. Tai yra esmė.

Taigi galima sakyti, kad tai yra siekis sukurti gerovės valstybę ir aiškiai nurodyta, kokia ji turėtų būti (tik jau visos Europos mastu). Europos socialinių teisių ramstis yra žmonių labui tarnaujanti ekonomika, užtikrinta lygybė, aukščiausi darbo sąlygų standartai ir visaapimanti socialinė apsauga.

2017 m. Geteborge Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbė Europos socialinių teisių ramstį ir 20 pagrindinių Europos (vadinasi, ir Lietuvos) žmonių socialinių ir ekonominių teisių. Kokios jos?

Atlyginimai. Užtikrinamas deramas atlyginimas. Dirbantis žmogus negali skursti. Minimalus darbo užmokestis kiekvienoje valstybėje turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio.

Minimalios pajamos. Kiekvienas, neturintis pakankamai lėšų asmuo, turi teisę gauti tinkamo dydžio minimalias pajamas, užtikrinančias gyvenimą, kuris nežemina žmogaus, leidžiančias įsigyti būtinųjų prekių ir paslaugų.

Senatvės pajamos ir pensijos. Išėję į pensiją darbuotojai ir savarankiškai dirbę asmenys turi teisę gauti pensiją, proporcingą jų įmokoms, bet užtikrinančią nežeminančias pajamas.

Bedarbio pašalpos. Bedarbiai turi teisę į valstybinių užimtumo tarnybų aktyvinimo paramą jiems (vėl) integruojantis į darbo rinką ir į pagrįstą laikotarpį mokamas tinkamo dydžio bedarbio pašalpas. Tokios pašalpos neturėtų skatinti nesiekti kuo greičiau vėl įsidarbinti.

Aktyvus užimtumo rėmimas. Kiekvienas darbo ieškantis žmogus turi teisę laiku gauti konkrečiai jam pritaikytą pagalbą įsidarbinant ar pradedant dirbti savarankiškai. Pavyzdžiui, jaunimas turi teisę per 4 mėnesius nuo to laiko, kai netenka darbo arba baigia mokslus, gauti tolesnio mokymosi, pameistrystės, mokomosios praktikos arba tinkamo lygio darbo pasiūlymą.

Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Balandžio mėnesį Europos Parlamentas balsavo už naujas taisykles dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

Ilgalaikė priežiūra. Kiekvienas turi teisę į kokybiškas ilgalaikės priežiūros paslaugas, visų pirma, į namuose teikiamas priežiūros paslaugas ir bendruomenines paslaugas.

Lyčių lygybė. Vienodas požiūris į moteris ir vyrus ir jų lygios galimybės darbo rinkoje, asmeniniame bei visuomenės gyvenime.

Moterys ir vyrai turi teisę į vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą. Europos Sąjungoje jau pradėtas įgyvendinti veiksmų planas, skirtas sumažinti moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus.

Lygios galimybės. Kiekvienas, nesvarbu, kokia yra jo lytis, rasinė ar etninė kilmė, religija ar tikėjimas, negalia, amžius ar seksualinė orientacija, turi teisę į vienodą požiūrį ir lygias galimybes užimtumo, socialinės apsaugos, švietimo srityse ir galimybę gauti visuomenei prieinamas prekes ir paslaugas.

Vaikų priežiūra ir parama vaikams. Vaikų garantijos iniciatyva, skirta padėti tinkamai pasirūpinti vaikais – jų mityba, gyvenimo sąlygomis, nemokama ir kokybiška sveikatos priežiūra bei ugdymo paslaugomis jau nuo ankstyvos vaikystės.

Neįgaliųjų gyvenimas – pilnavertis.  Europos Parlamentas balsavo už Europos prieinamumo aktą. Jis reiškia, kad vis daugiau kasdienių gaminių ir paslaugų privaloma tvarka turi būti pritaikyta neįgaliesiems.

Saugus ir lankstus užimtumas. Darbuotojai, nesvarbu, kokia jų darbo santykių rūšis ir trukmė, turi teisę į sąžiningą ir vienodą požiūrį dėl darbo sąlygų, galimybę naudotis socialine apsauga ir mokytis. Skatinama pereiti prie neterminuotų įdarbinimo formų.

Informavimas apie įdarbinimo sąlygas ir apsauga atleidimo atveju. Įdarbinimo pradžioje darbuotojai turi teisę būti raštu informuoti apie su darbo santykiais susijusias jų teises ir pareigas. Prieš atleidžiami darbuotojai turi teisę būti informuoti apie atleidimo priežastis ir teisę į pakankamo ilgio įspėjimo laikotarpį.

Europos Parlamentas balsavo už direktyvą dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Tai aktualu žmonėms, kurie dirba pagal netipines darbo sutartis arba savarankiškai.

Bandomasis darbo laikotarpis negalės būti ilgesnis nei 6 mėnesiai, o atnaujinus sutartį tai pačiai pozicijai ji nebeprasidės nuo bandomojo laikotarpio.

Socialinis dialogas ir darbuotojų įtraukimas. Ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais skatinama derėtis ir sudaryti kolektyvinius susitarimus.

Sveika, saugi ir pritaikyta darbo aplinka ir duomenų apsauga. Darbuotojai turi teisę į aukšto lygio sveikatos apsaugą ir saugą darbe, į jų profesinėms reikmėms pritaikytą darbo aplinką, leidžiančią jiems ilgiau dalyvauti darbo rinkoje.

Švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą. Kiekvienas turi teisę į kokybišką švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje.

Socialinė apsauga. Darbuotojai (panašiomis sąlygomis ir savarankiškai dirbantieji), nesvarbu, kokia jų darbo santykių rūšis ir trukmė, turi teisę į tinkamą socialinę apsaugą.

Sveikatos priežiūra. Kiekvienas turi teisę laiku gauti įperkamas ir kokybiškas prevencinės ir gydomosios medicinos paslaugas.

Būstas ir parama benamiams. Asmenims, kuriems labiausiai to reikia, suteikiamas kokybiškas socialinis būstas arba teikiama parama aprūpinant būstu. Pažeidžiami asmenys turi teisę į apsaugą nuo priverstinio iškeldinimo. Skatinant benamių socializaciją jiems suteikiama tinkama pastogė.

Galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis. Kiekvienas turi teisę gauti kokybiškas paslaugas, be kita ko, vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto, finansinių paslaugų, skaitmeninio ryšio. Asmenims, neturintiems galimybių naudotis tokiomis paslaugomis, turi būti taikomos paramos priemonės.

Ar visa tai jau įgyvendinta Lietuvoje, visoje ES? Deja, bet kol kas ne.

Praėjusių metų gegužę ES valstybių ir vyriausybių vadovai aptarė Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą ES ir nacionaliniu lygmenimis, Europos Komisijos pateiktą planą. Pritarta trims pagrindiniams tikslams, kurie turi būti pasiekti visoje Europos Sąjungoje iki 2030 m.

Pirma, mažiausiai 78 procentai 20-64 metų amžiaus gyventojų turėtų dirbti (dabar dirbančiųjų – 72 procentai).

Antra, kasmet mokymuose turėtų dalyvauti bent 60 procentų visų suaugusiųjų (dabar – vos trečdalis).

Trečia, iki pandemijos maždaug 91 milijonui ES gyventojų (iš jų net 18 milijonų – vaikai) grėsė skurdas arba socialinė atskirtis. Pandemija nesumažino skurdo, todėl iškeltas tikslas iki 2030-ųjų iš skurdo „ištraukti“ bent 15 milijonų gyventojų.

ES institucijų, valstybių vyriausybių ir parlamentų laukia rimti darbai.