Kelių muziejaus ekspoziciją papildė legendinis kelių statybos mechanizmas

Turtingą Vievyje įsikūrusios valstybės įmonės „Kelių muziejus“ ekspoziciją papildė legendinis kelių statybos mechanizmas – savaeigis skreperis, pramintas Senoliu Šernu. 20 tonų sveriantį eksponatą muziejui dovanojo 50–ies metų veiklos sukaktį mininti viena didžiausių Baltijos šalyse lietuviško kapitalo kelių ir geležinkelių statybos bendrovių „Panevėžio keliai“.

„Skreperiai suvaidino svarbų vaidmenį kuriant šalies kelių infrastruktūrą. Jų išskirtiniai gebėjimai atlikti buldozerio, ekskavatoriaus bei krovininio savivarčio funkcijas, buvo plačiai pritaikyti tiesiant garsiausias šalyje magistrales Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys, tarptautinę magistralę „Via Baltica“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

Skreperiai naudojami gruntui pjauti sluoksniais, jam transportuoti didelės talpos kauše ir iškrauti kartu išlyginant ir sutankinant. Skreperių efektyvumui padidinti drauge turi dirbti ir buldozeris. Skreperio kaušu nuimant gruntą, buldozeris stumteli skreperį, o šis savo kaušu pasemia daugiau krovinio.

Muziejuje apsigyvenęs Senolis Šernas kilęs iš Baltarusijos. Pirmoji savaeigių skreperių  partija buvo išleista 1959 metų lapkritį Mogiliovo mašinių gamykloje.  Senolis Šernas savo karjerą „Panevėžio keliuose“ pradėjo 1983 metais, statant magistralės Vilnius–Panevėžys dalį nuo Ukmergės Panevėžio link. Šernas tai pat dirbo tiesiant Kėdainių aplinkkelį, Panevėžio aplinkkelį.

1994–1996 metais Senolis Šernas, tuomet dar kupinas jėgų, vyko dirbti į Rusiją, kur Panevėžio kelininkai, pritrūkus darbo Lietuvoje, buvo gavę užsakymą kloti inžinerinius tinklus ir statyti kelius naujame Maskvos priemiestyje Vidnoje.  Darbams nutrūkus, Šernas su savo likimo broliu, kitu skreperiu, sava eiga, maksimaliu 40 kilometrų per valandą greičiu, per tris paras įveikė tūkstantį kilometrų iki Lietuvos. Mechanizmų operatoriai Romas Gaška ir Visvaldas Kemzūra ties Minsku net buvo surengę lenktynes. Tada pavyko išvystyti net 45 kilometrų per valandą greitį.

„Tai labai gera, galinga technika, tik jos turėjome nedaug ir mažai kas mokėjo su ja efektyviai dirbti“, – prisiminė  AB „Panevėžio keliai“ techninis direktorius Vilius Gražys. Pirmuosius tris naujus skreperius įmonė, kuri tuo metu vadinosi Panevėžio kelių statybos valdyba Nr. 5, gavo tik 1983 metais. Kiek vėliau mechanizmų parką papildė dar trys tokie galiūnai. O iki to laiko Panevėžio kelininkai garsiąsias magistales tiesė naudodami senus, iš metalo laužo naujam gyvenimui prikeltus mechanizmus. Skreperiai, kaip tikri šernai knisikai,  nepakeičiami bekelėje, kur beveik joks kitas trasportas negali įvažiuoti.

Šiuolaikiškos kelių statybos technologijos Senolį Šerną ir jo gentainius leidžia palikti muziejuje, nes naujų trasų bekelėje beveik nebetiesiama. Keičiasi ir technologijos. Inovatyvios įmonės, tokios kaip „Panevėžio keliai“,  yra įdiegusios progresyvias mechanizmų valdymo sistemas.

Šiandien „Panevėžio kelių“ mechanizatorius  darbą objekte pradeda pasistatydamas anteną ir įjungdamas kompiuterį, statinio aukščius ir projektinę liniją mechanizatorius ir jo valdomas mechanizmas  „mato“ buldozerio ar kito mechanizmo kompiuterio ekrane. Veikiančių palydovų tinklų pagalba galima nustatyti, kur tiksliai statybos aikštelėje yra mechanizmas. Įdiegus skaitmeninį projektą, tiek operatorius mašinoje, tiek projektuotojas mato simuliuotą vaizdą. Matoma ir mechanizmo vieta pačiame projekte. Šiuolaikiški „šernai“ tam tikra prasme rausia gruntą virtualiame objekto modelyje: mechanizmas važinėja skaitmeniniame pasaulyje ir įgyvendina projektuotojo idėjas.

Šiuolaikiška sistema šiuolaikiškiems „šernams“ leidžia milimetro tikslumu pakloti reikiamo mineralinių medžiagų ar asfaltbetonio sluoksnį.

Apie VĮ „Kelių muziejus“

Vievyje, valstybės įmonės „Automagistralė“ patalpose ir teritorijoje įsikūrusiame Kelių muziejuje yra sukaupta per 6 tūkstančius eksponatų. Pradžią šiam muziejui davė jo įkūrėjo, tuomečio Vievio kelių statybos valdybos Nr. 6 vadovo Juozo Steponkevičiaus nuo 1987 metų kaupta privati žvėrelių iškamšų kolekcija.

„Taip susiklostė, kad susibendravom su geologais iš Uralo. Jie atvykdavo poilsiauti į Palangą. O paskui traukiniu iš Uralo dėžėse atsiųsdavo mineralų. Kam man jie? Juk tai yra kelio pagrindas! Apskritai, be geologijos nebūtų nei kelio, nei asfalto, nei betono. 1992 metais atvyko tuometis ministras, apžiūrėjo  geologijos eksponatus, žvėrelių iškamšas ir palaimino mintį kurti Kelių muziejų. Oficialiai jis buvo atidarytas 1995 m. spalio 19 dieną“, – prisiminimais pasidalijo muziejaus įkūrėjas ir ilgametis vadovas Juozas Steponkevičius.

„Eksponatai atkeliavo iš visos Lietuvos. Kai kuriuos suvežė žmonės, kitų pats ieškojau, važinėjau, tariausi, kad atiduotų. Pavyzdžiui, pirmieji A. Smetonos laikų traktoriai iš viso buvo tik trys, du iš jų – mūsų muziejuje.

Plentvoliai, gudronatoriai. Sovietiniais laikais sunku būdavo tuos mechanizmus iš kelių priežiūros įmonių “išsimušti”. Jų “nurašyti” taip paprastai nepavykdavo, nes oficialiai juos reikėdavo atiduoti į metalo laužą. Šiandien muziejus talpina apie 6 tūkstančius eksponatų – žvėrių, žemės gelmių mineralų ir kelių mechanizmų. Kasmet jų pažiūrėti atvažiuoja tūkstančiai lankytojų. Širdis džiaugiasi, kai matau tokį srautą žmonių“, – kalbėjo J. Steponkevičius.

——————————————————————

Savaeigis skreperis „MoAZ“ D357  

• Pagaminimo metai – 1983;
• Kilmės šalis – Baltarusija;
• Vertė – apie 30 tūkst. rublių;
• Bendroji masė (su kroviniu) – 35 tonos;
• Keliamoji galia – 15 tonų;
• Bendrosios masės paskirstymas tarp ašių: priekinė ašis – 18 tonų, galinė ašis – 17 tonų;
• Maksimalus pakrauto mechanizmo greitis horizontalioje kelio atkarpoje – 40 km/val.;
• Kuro sąnaudos – 30 litrų per valandą, kuras – dyzelinas;
• Visiškai pakrauto skreperio stabdymo kelias, kai greitis siekia 30 km/val. – 15 metrų;
• Skreperio  ilgis – 11 metrų, plotis – 3,242 metro, aukštis 3,5 metro;
• Kaušo talpa – 8 kubiniai metrai;
• Kabina – vienvietė;
• Maksimalus grunto storis, kurį mechanizmas gali nuimti – 45 cm;
• Kuro bako talpa – 300 litrų;
• Aušinimo sistemos talpa – 65 litrai.
• Variklio sutepimo sistemos talpa – 31 litras.
• Variklis – JAMZ–238, cilindrų skaičius – 8.