Ketvirtadalis būsto paskolų gavėjų ketina refinansuoti kreditus nelaukdami įstatymų pataisų

Seimas spręs dėl pataisų, kuriomis siekiama supaprastinti būsto kreditų refinansavimo sąlygas. Gyventojų apklausos duomenimis, refinansavimo galimybė domina 27 proc. būsto paskolų gavėjų, iš jų trečdalis jau sprendžia šį klausimą su bankais. Tuo tarpu realios būsto paskolų turėtojų patirtys rodo, kad ir šiuo metu paskolą galima refinansuoti be papildomų išlaidų, o bankui mokamą palūkanų maržą sumažinti trečdaliu ar net daugiau.

„Metas refinansuoti būsto paskolą yra itin palankus – vidutinė bankų paskolų palūkanų marža yra gerokai mažesnė nei prieš 2-3 metus. Ir šia galimybe gyventojai sėkmingai naudojasi nelaukdami jokių Seimo sprendimų – būsto paskolų refinansavimo apimtys vien mūsų kredito įstaigoje šiais metais išaugo dešimtimis kartų. Paskolų turėtojai sėkmingai naudojasi ir refinansavimo išlaidų kompensavimu, kuris taikomas ir esant dabartiniam reguliavimui“, – pastebi „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Rugsėjo pabaigoje „Spinter tyrimų“ atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad 13 proc. būsto paskolos turėtojų paimtą kreditą jau yra refinansavę anksčiau, 9 proc. būtent šiuo metu derasi su bankais dėl refinansavimo sąlygų, o dar 18 proc. rimtai apsvarstys tokią galimybę artimiausiu metu.

Pasak J. Ivaškos, būsto paskolos perkėlimo procedūra vidutiniškai užtrunka nuo 2 iki 4 savaičių. Refinansavimu pasinaudojusių vartotojų patirtys rodo, kad priklausomai nuo dabartinių kredito sąlygų bankui mokamą palūkanų maržą galima susimažinti maždaug 0,3-0,9 proc. punkto, o vidutinę mėnesio įmoką – 5-10 procentų.

Pavyzdžiui, šiauliečio Nerijaus turėtos būsto paskolos likutis viršijo 48 tūkst. eurų. Šią sumą jis būtų turėjęs išmokėti per 11 metų. Paskolos palūkanas sudarė 3,76 proc. Euribor ir 2,26 proc. siekusi banko marža – iš viso 6,02 proc.

Paraišką refinansuoti paskolą vyras pateikė birželio pabaigoje, o jau rugpjūčio 1 dieną pasirašė naują sutartį. Pagal jos sąlygas, mažėjo ne tik Euribor, bet ir banko palūkanos.

„Refinansuojant paskolą, iš viso buvo patirta virš 600 Eur tiesioginių išlaidų, kurias pilnai padengė bankas. Taip pat sumažėjo banko sąskaitos administravimo mokesčiai. Tad nors kitos paskolos sąlygos ženkliai nesikeitė, vien dėl sumažėjusių palūkanų bendra mokėtina suma bus gerokai mažesnė. Be to, anksčiau įsivaizdavau, kad paskolos refinansavimas vyks ilgiau, sudėtingiau, reikės pateikti daugiau įvairių dokumentų, pažymų, bet viskas vyko labai greitai ir paprastai“, – sako Nerijus.

Šarūnas iš Klaipėdos savo būsto paskolą į „Urbo“ banką perkėlė iš kredito unijos. Iš viso vyras 30-čiai metų buvo pasiskolinęs 97 tūkst. eurų, o paraiškos pateikimo momentu jam dar buvo likę grąžinti 75 tūkst. eurų sumą. Perkėlus paskolą, maždaug trigubai sumažėjo ir banko palūkanos – kredito unijoje mokėjęs 5 proc. metinių palūkanų, dabar vyras sutarė dėl ženkliai mažesnės banko maržos.

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius J. Ivaška atkreipia dėmesį, kad praktiškai visi paskolos refinansavimo veiksmai atliekami elektroninėje erdvėje ir dažnai klientui net niekur nereikia vykti.

„Žinoma, refinansuojant būsto paskolą, atsiranda tam tikrų išlaidų: pavyzdžiui, nekilnojamojo turto vertinimas, notaro mokestis, kredito sutarties administravimo mokestis ir pan. Tokiais atvejais kompensuojame iki 1000 Eur dydžio refinansavimo kaštų, tad būsto paskolas perkeliantys žmonės iš esmės jokių išlaidų nepatiria“, – pasakoja J. Ivaška.

Lietuvos banko duomenimis, šių metų balandžio mėnesį bent vieną būsto paskolą Lietuvoje turėjo 346 tūkst. gyventojų. Visų šiuo metu mūsų šalyje išduotų būsto paskolų suma viršija 12,5 mlrd. eurų. LB skaičiavimais, jei visi būsto paskolas turintys gyventojai dabar jas refinansuotų, būtų sutaupyta iki pusės milijardo eurų – apie 4 proc. nuo bendros paskolų sumos.