Kitaip „Ekrano“ gamyklą parodysiantis projektas – svarbus žingsnis ir link Panevėžiui svarbaus įvertinimo

Rugsėjo antrą dieną paskelbta apie Panevėžio „Ekrano“ kineskopų gamyklos atgijimą – čia atidaryta net 49 hektarų dydžio kūrybinė erdvė. Joje apsilankęs Panevėžio miesto savivaldybės meras Rytis Mykolas Račkauskas akcentavo, kad čia savo veiklas pristatyti ir kurti galės įvairiausių sričių menininkai, o puikiu pavyzdžiu taps kartu su teritorija pristatytas projektas „Dabarties Ekranas“.

Impulsas menininkams

Naują kultūros erdvę, kuri suteikė papildomų galimybių kurti ir savo veiklas pristatyti įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir gyvenimo būdo žmonėms. Jie pozityviai įvertino teritorijos transformaciją ir potencialą. Kaip pasakoja dar anksčiau parodą aplankęs R. M. Račkauskas, šių teritorijų išnaudojimas visuomenės ir menininkų reikmėms galėtų padėti sustiprinti mieste „įsisukantį“ pramoninį turizmą bei padėti Panevėžiui tapti kultūros traukos tašku ne tik Lietuvoje.

„Pastebime, kad mieste vienijasi jaunieji menininkai, jie įneša nemažai energijos ir jėgos, pasiūlo vis daugiau meno renginių, todėl juos nuolat skatiname – šiuo metu finansuojama virš dešimt Panevėžyje veikiančių meno ir kultūros institucijų. Tokie pozityvūs pokyčiai pritraukia ir vis daugiau kitur gyvenančių jaunų profesionalų, jiems reikia naujų vietų kūrybai, o o tam puikiai tiks  buvusi „Ekrano“ teritorija. Žvelgiant į šias permainas, tikimės, kad galbūt apie Panevėžį ateityje galėsime kalbėti kaip apie ne tik Lietuvos, bet ir Europos kultūros traukos centrą“, – įsitikinęs Panevėžio miesto savivaldybės meras.

Primins miesto istoriją

Kūrybinėje erdvėje atidaryta ir ilgalaikė lauko galerija, kurioje dabar eksponuojamas kūrybinio tandemo Dan Hermouet ir Vaidos Andrijauskaitės projektas „Dabarties Ekranas“. Ant pramoninių pastatų sienų keturiolikoje skirtingų vietų nugulė didelio formato urbanistinis menas – freskos, kuriose pasitelkiant fotografijas ir grafinį dizainą išgauti praeities ir dabarties vaizdiniai. Čia susijungė Panevėžio kraštotyros muziejaus vizualiojo archyvas ir dabar šioje teritorijoje dirbančių žmonių fotografijos.

„Freskose pasakojamos asmenybių istorijos per emocines išraiškas – užfiksuoti žmonių akių ir veidų fragmentai atkreipia dėmesį į gyvenimo laikinumą, trapumą ir mūsų palikimą. Taip pat – dabarties ir praeities sankirtą, ne tik miesto pasikeitimą, bet ir vertybių išlaikymą. Šis projektas yra aliuzija ir į kadaise „Ekrane“ gamintus ir plačiai žinomus kineskopus, tapusius svarbia miesto istorijos dalimi. Pati gamykla anksčiau irgi buvo neatsiejama Panevėžio dalis, kadaise strategine reikšme net „didesnė“ už patį miestą“, – apie projektą pasakoja jo kuratorė, meno projektų vadovė.

Analogų neturintis renginys

Svarbia projekto „Dabarties Ekranas“ dalimi tapo buvusių gamyklos darbuotojų istorijos – per keturias savaites menininkai bendravo net su 70 žmonių, atrinko įdomiausius ir geriausiai miesto bei „Ekrano“ istoriją atspindinčius pasakojimus. Juos galima išgirsti atvykus į parodą ir nuskenavus prie freskų esančius greito reagavimo QR kodus. Projektas bus pasiekimas bet kokiu oru, tai suteiks galimybę apsilankyti daugiau žmonių išvengiant galimų kontaktų.

„Matome, kad įvairūs ir nestandartiniai meno projektai Panevėžyje yra geidžiami, tai rodo išnaudojamos, naujai pritaikomos ir menininkams kurti skiriamos erdvės. Tai motyvavo pristatyti projektą „Dabarties Ekranas“ – kaip parodė mūsų atlikta analizė, tokio pobūdžio projekto mieste dar nėra buvę, o Panevėžio gyventojų ir miesto svečių poreikių įgyvendinimas yra puiki galimybė „perkrauti“ miesto kultūrą“, – teigia V. Andrijauskaitė.

P. Židonio nuotr.