Kodėl ir toliau reikia didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos minimali mėnesio alga (MMA) padidėjo 30 eurų – iki 380 eurų – ir po septynerių metų pertraukos 10 eurų viršija minimalų darbo užmokestį Latvijoje. Visgi dažnai pamirštama, kad žmogui svarbesnė suma, kurią jis gauna išskaičiavus mokesčius (į rankas), o ji Lietuvoje gaunančiam MMA dėl mažesnio pajamų mokesčio tarifo ir dėl didesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) jau yra 45 eurais didesnė negu kaimyninėje šalyje. Jeigu nuo 2017 metų pradžios maksimalus NPD bus padidintas 110 eurų per mėnesį, tai būtų rimtas žingsnis toliau bandant mažinti pajamų nelygybę, kuri yra viena skaudžiausių problemų mūsų šalyje.

Lietuvoje pajamų atotrūkis – vienas didžiausių ES
Lietuvoje pajamų nelygybė taikant Gini koeficientą (imamas 20 proc. didžiausias ir mažiausias disponuojamas pajamas turinčių asmenų pajamų santykis) yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES) ir nusileidžia tik Latvijai, Estijai ir Bulgarijai. Didesnis mokesčių progresyvumas yra vienas iš pajamų nelygybę šalyje mažinančių veiksnių, tad tai, kad pastarosios šalys atsidūrė sąrašo gale, nestebina. Lietuviškasis kelias mokesčių progresyvumo link – spartus NPD artinimas prie minimalios mėnesio algos – turi teigiamą įtaką mažinant pajamų skirtumą. Žinoma, vien NPD didinimas pajamų nelygybės nesumažins, nes mokesčių progresyvumas labiau primena skausmą slopinančius vaistus, o ne problemos priežastį naikinančius veiksmus. Pokyčiai tobulinant švietimo sistemą, mažinant struktūrinį nedarbą, šešėlinę ekonomiką, didinant darbo našumą daro didžiausią ilgalaikę įtaką pajamų nelygybės mažėjimui.

Lyginti MMA ES šalyse – tik atskaičius mokesčius
MMA tolesnio kėlimo galimybės minimalaus ir vidutinio bruto darbo užmokesčio santykiui priartėjus prie 50 proc. kuriam laikui yra kuklios, o jos didinimas 2017 metais priklausys ne tik nuo darbo rinkos pokyčių Lietuvoje, bet ir nuo užsienio ekonomikos padėties, lemiančios mūsų eksportuotojų veiklą. Beje, lyginti valstybes pagal taikomą minimalų ar net vidutinį atlyginimą neatskaičius mokesčių dažnai nėra tikslu dėl nevienodo darbo pajamų apmokestinimo. Tai kartais lemia neteisingus ir pernelyg radikalius apibendrinimus.

Taigi tikslingiau yra lyginti MMA gaunančių asmenų pajamas išskaičiavus mokesčius. Tad nepaisant to, kad Lietuvoje minimali mėnesio alga (380 eurų) didesnė negu Čekijoje (ten ji siekia 366 eurus), į rankas tenkanti atlyginimo dalis mūsų šalyje (317 eurų) yra mažesnė negu Čekijoje (326 eurai). Tokius skirtumus daugiausia lemia taikomo NPD ir pajamų mokesčio tarifo skirtumai, įmokos į pensijų kaupimo fondus ir darbuotojo bei darbdavio mokamų socialinio draudimo mokesčių sumų pasiskirstymas.

Pats tiksliausias kelias norint nustatyti lyginamų šalių mokesčių naštą minimalią algą gaunančiam asmeniui, yra apskaičiuoti visų darbuotojo ir darbdavio sumokėtų mokesčių ir darbo vietos kainos santykį. Lietuvoje MMA gaunančiam ir vaikų neauginančiam asmeniui į rankas tenka apie 317 eurų, darbo jėgos mokesčiai siekia 181 eurą, o darbo vieta darbdaviui kainuoja 498 eurus, tad mokesčiai sudaro apie 36 proc. darbo vietos kainos. Latvijoje šis santykis siekia 41 proc., Estijoje – 37 proc., Lenkijoje – 32 proc., Čekijoje – 34 proc., Vokietijoje – 39 procentus.

Didesnės neapmokestinamos pajamos – vaikus auginantiems tėvams
Žinoma, negalima daryti tiesmukų išvadų iš šių skaičių, nes valstybės nevienodai remia vaikus auginančius asmenis, o tai daro nemažą įtaką tokių asmenų apmokestinimui. Lietuvoje 2016 metais taikomas papildomas 120 eurų NPD per mėnesį bendrai tėvams už kiekvieną vaiką (planuojama didinti iki 200 eurų 2017 metais), o Latvijoje – kiekvienam iš tėvų 175 eurų papildomas NPD už kiekvieną auginamą vaiką. Tad MMA gaunantis dviejų vaikų tėvas Latvijoje į rankas jau gaus panašiai kaip ir Lietuvos pilietis. Lietuvoje kaip ir Latvijoje taikomas papildomas NPD už vaikus nepriklauso nuo tėvų pajamų – ir mažas, ir dideles pajamas gaunantys asmenys turi teisę į tą patį papildomą NPD. Visgi optimizuojant naudą, neturėtų būti didelių prieštaravimų, jeigu, kaip ir NPD atveju, būtų nustatytas didžiausias pajamų dydis, iki kurio būtų taikomas papildomas NPD. Tai leistų nekeičiant biudžeto išlaidų dar labiau padidinti papildomą NPD mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, o dideles pajamas gaunantiems asmenims papildomas NPD nebūtų taikomas.

NPD didinimas atneša trumpalaikių nuostolių valstybės biudžetui, todėl pokyčiai negali būti per staigūs, o iškart lyginti NPD su MMA būtų per daug rizikinga. Tačiau nustatyti datą, kada šie dydžiai gali būti suvienodinti ir tam ruoštis, būtų labai naudinga. Beje, reikėtų stebėti ir mūsų kaimynines šalis, kurios artimiausiais metais taip pat mažins kukliausias pajamas gaunančių asmenų apmokestinimą ir veikiausiai vėl didins MMA. Tad nors NPD pokyčiai struktūrinių problemų ir nepadeda spręsti, tačiau bent jau mažiausiai uždirbantiems suteikia vilties tikėti, kad jų mokesčių našta turėtų dar mažėti.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas