Kodėl vien elektromobiliai klimato kaitos nesustabdys?

Žiniasklaidos priemonėse mirksi antraštės, kad didele dalimi už klimato kaitą atsakingas transporto sektorius greitai pasikeis. Daug vilčių dedama į tai, jog vieni po kitų, iki maždaug 2050-ųjų, vidaus degimo variklių atsisakys kone visi automobilių prekių ženklai. Visgi specialistai tikina, kad, siekiant žaliųjų tikslų, svarbu ir gamybos optimizavimas, ir bendras darnesnio judumo siekis. Kai kuriuos dalykus gali pakeisti miesto valdžia, bet daug kas priklauso ir nuo automobilių gamintojų bei pačių piliečių.

Darniai judėti – nepatogu?

VšĮ Darnaus vystymosi centras vadovo, ekologo bei aplinkosaugininko Liutauro Stoškaus teigimu, siekiant tvarumo, svarbiausia kiekvienam veikti.

„Pats efektyviausias dalykas – mūsų judumo įpročių pokyčiai. Deja, tai ir sunkiausias uždavinys. Istoriškai žvelgiant, nuo arklio pereiti prie ratų buvo lengva, nes viskas, kas kūrėsi, būdavo vis komfortiškiau. O dabar keistis žmonės nenori, nes retas keliavimo būdas yra patogesnis nei savo automobiliu“, – sako ekologas.

Valstybės, pasak jo, darnų judumą puoselėja įvairiausiais būdais. Tobulinami, elektrifikuojami geležinkeliai, naikinami trumpi vietiniai skrydžiai. L. Stoškaus pastebėjimu, Europos Sąjungoje viešojo transporto tobulinimo, elektromobilių stotelių dauginimo ir kitų tvarių pokyčių skatina imtis įvairūs paramos fondai. Nepaisant to, pašnekovo įsitikinimu, puoselėti darnų judumą itin sudėtinga, nes tai – ilgas procesas. Neretai esą organizacijos, savivaldybės ar įvairūs verslai tik imituoja žalumą.

Mažos taršos zonos

Vis dėlto piktinimasis ir vien kritika, ekologo manymu, į šviesų, žalesnį rytojų nenuves, tad svarbu pasidžiaugti pozityviais pavyzdžiais.

„Teigiamu pavyzdžiu laikau, tarkime, Londono mažos taršos zonos atsiradimą: centre gerokai sumažėjo automobilių srautas, patogu važiuoti dviračiais, kamščiuose nestringa viešasis transportas, pagerėjo oro kokybė. Puikus pavyzdys yra ir Kolumbijos sostinė Bogota, taip pat Pietų Korėja, kur viešasis transportas taip gerai išvystytas, kad vietomis tampa patogesnis už nuosavą automobilį. Žmonės masiškai juo naudojasi. Olandijos miestai demonstruoja, kaip tobulai vystoma dviračių kelių infrastruktūra gali keisti judumo įpročius, ten gatvės pilnos dviračių“, – faktus beria L. Stoškus.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovo Domanto Tracevičiaus teigimu, įgyvendinus mažos taršos zonos projektą Kaune, šioje teritorijoje tarša sumažėjo penktadaliu. Mažos taršos zonos skirtos tam, kad jose nebūtų aplinkai ir žmonių sveikatai itin kenksmingų transporto priemonių.

Dažniausiai jos zuja itin judriose, miesto centre esančiose gatvėse. Į mažos taršos zonas negali įvažiuoti „Euro 4“ ir žemesnės taršos klasės transporto priemonės, išmetančios daug kietųjų dalelių, azoto oksidų, anglies dvideginio.

Be mažos taršos zonų, įvairiose šalyse, siekiant darnaus judumo, taikoma daugybė kitų priemonių. Daugėja elektromobilių įkrovimo stotelių, teikiama parama netaršių automobilių pirkėjams, gerinama dviračių takų infrastruktūra, didinami parkavimo mokesčiai tokių miestų, kaip, pavyzdžiui, Vilnius, centre, taip pat tobulinamas viešasis transportas, kai kur (pavyzdžiui, Taline) jis net nemokamas.

Brangstantis parkavimas visuomenę veda iš proto

Visgi tiek mažos taršos zonos, tiek didėjanti parkavimo rinkliava dalį visuomenės nemenkai erzina. L. Stoškus įsitikinęs, kad problema – ne branginimas, o komunikacija.

Anot jo, būtina žmones šviesti, duoti jiems viziją, išaiškinti, kas ir kodėl daroma, kokią pridėtinę vertę pokytis sukurs patiems gyventojams, pabrėžti, kad tikslas – ne tiesiog išlupti pinigus, o turėti švaresnį orą, geresnę gyvenimo kokybę.

D.Tracevičiaus manymu, parkavimo zonų mokesčio miesto centruose pokytis yra neišvengiamas, kad ir kiek daug bus pykstančių.

„Man, kaip gyventojui, irgi labai nepatinka brangstantis parkavimas, bet kaip žmogui, nusimanančiam apie ekologinius procesus, tik džiaugsmas dėl to ima. Pavyzdžiui, Vilniaus miestas dūsta spūstyse, centre ir vaikščioti nesinori. Parkavimo rinkliavos didinimas tiesiog yra būtinas. Taip, nei aš, nei kiti nenorime keisti savo įpročių, deja, privalome. O tokie veiksmai pamažu siunčia žinutę. Kaip ir minimalus mokestis už maišelius siunčia atitinkamą signalą“, – mintimis dalijasi D. Tracevičius.

Gamintojai imasi papildomų veiksmų

Kadangi nuo automobilių toli nebepabėgsime, svarbu, kokių papildomų pokyčių imsis transporto priemonių kūrėjai. Paklaustas, ar įžvelgia pozityvių pavyzdžių automobilių rinkoje ir ką papildomai daro automobilių gamintojai, L. Stoškus pirmiausia teigia, jog šioje vietoje svarbus kritinis mąstymas. Mat transporto kūrėjams tenka atlaikyti daug tiek reglamentinio, tiek rinkos spaudimo.

Dėl to, ekologo teigimu, kartais komunikuojant apie vienus ar kitus tvarumo aspektus, tiesiog vyksta ekologinis manipuliavimas, arba žaliasis smegenų plovimas. Tačiau neretai įpareigojimai ir spaudimas automobilių bendroves skatina imtis ir pozityvių, žemei draugiškų sprendimų. Ir ne bėda, net jei pokyčiai vyksta labiau dėl pelno bei populiarumo.

„Štai „Volkswagen“ užsiima miškų sodinimu, „Daimler“, BMW, „Mercedes-Benz“ bei dar keletas įmonių kuria automobilių dalijimosi platformas, „General Motors“, „Ford“ dažnai pabrėžia, jog prisideda prie žiedinės ekonomikos ir puoselėja atsinaujinančių išteklių principus. Tiesa, tą jie daro ne plačiu mastu, o tiesiog savo procesuose, pavyzdžiui, naudodami perdirbtas medžiagas, kurdami vietinius gamybos cechus, bet tai vis tiek yra neblogai“, – dėsto L. Stoškus.

Automobilių gamintojų tvarumo strategijose vis dažniau minimi platesni miesto tikslai, bendradarbiaujant siekiama suderinti aplinkosaugos tikslus su ekonominiais ir socialiniais aspektais ir parodyti, kaip tvarumas gali pagerinti piliečių gyvenimą. „Hyundai Motor Company“ išleido „Cities in Motion“ trumpų filmų seriją apie keleto didžiųjų pasaulio miestų įkvepiančius sprendimus, padedančius spręsti aplinkosaugos iššūkius ir skatinti tvarumą.

Trumpuose filmuose rodomos Frankfurto inovacijos, pavyzdžiui, elektriniai autobusai, išmanūs dviračių takai, kalbama apie miesto siekį ir priemones iki 2035 m. tapti klimatui neutraliu. Taip pat analizuojama Londono kova su bioįvairovės nykimu – žaliųjų plotų sodinimas centrinėse miesto erdvėse. Epizode apie Džakartą aptariama Indonezijos plastiko taršos problematika, o keliaujant po Los Andželą filmuojami miesto sprendimai panaudoti atsinaujinančios energijos išteklius ir per ateinantį dvidešimtmetį pasiekti visiškai nulinę transporto emisiją.

Tokie automobilių gamintojai, kaip antai „Hyundai“, „Toyota“ ar „Honda“, taip pat lygiagrečiai baterijos kaupiama energija varomiems elektromobiliams vysto ir vandenilio kuro elementais varomų transporto priemonių technologijas.

Nors miestai užima tik 2 proc. Žemės paviršiaus, jie yra atsakingi už 70 proc. šiltnamio efektą sukeliančios dujų emisijos (Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis). Remiantis Pasaulinės klimato kaitos 2021 m. ataskaita (angl. IPCC – Intergovernmental Panel on Climate Change), transporto sektorius yra atsakingas už maždaug penktadalį pasaulio šiltnamio efektą sukeliančios dujų emisijos.

Elektromobilių sprendžiant transporto taršos problemas neužteks. Kovojant su klimato kaina teigiamų pokyčių gali atnešti bendras, įvairiapusis darnesnio judumo siekis.