Kokią eglutę pasirinkę mažiausiai pakenksime sau ir gamtai: ne visi pagalvoja apie dar vieną variantą

Šiais laikais turime įvairių pasirinkimų, kokią eglutę žiemos šventėms puošti namuose: dirbtinę; gyvą, bet nukirstą; o gal augančią vazone? Sunku išsirinkti ir priimti tvariausią sprendimą, kuris mažiausiai kenktų mums ir aplinkai, nes argumentų „už“ ir „prieš“ kiekvienam variantui yra ne vienas. O gal namuose eglutės geriau visai nepuošti?

Nėra vieno atsakymo

Dirbtinė pagaminta iš plastiko, tačiau ją galima panaudoti daugybę kartų, jai nereikia priežiūros; nukirstą po švenčių galima panaudoti kaip kurą šilumai išgauti, tačiau reikia pasirūpinti tinkamu jos pastatymu, o vėliau vargti su byrančiais spygliais; vazoninę pavasarį galima pasodinti, tačiau tai sukelia papildomų rūpesčių, o ir  ne kartą girdėta istorija, kad ji gali neprigyti.

Atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ tvarumo akademijos vadovė Vilma Balčiauskaitė sako, kad nėra vieno atsakymo, kuris pasirinkimas iš šių trijų tvaresnis. „Jeigu jau turite dirbtinę eglutę, naudokite ją kiek galima daugiau kartų, o jei norėtumėte naujos, pagalvokite, galbūt galėtumėte ją padovanoti kitiems ar parduoti. Tokios pat taisyklės reikėtų laikytis dėl kitų šventinių dekoracijų, – sako V. Balčiauskaitė.

– Jei norisi kažko naujo, žaisliukų ar dekoracijų galima pasigaminti patiems iš to, ką randate gamtoje, turite namuose, ar suorganizuoti mainus tarp draugų ar kaimynų. Tai, kas jums nebeteikia džiaugsmo gali būti prikelta naujam gyvenimui kituose namuose arba perdažius ar padekoravus tapti visiškai nauju papuošimu.“

Jei šventėms norite papuošti gyvą eglutę, tvarumo ekspertė pataria ją įsigyti augintą kuo arčiau jūsų namų, taip sumažindami CO2 pėdsaką. Taip pat verčiau rinkitės mažų ūkių užaugintas eglutes iš sertifikuotų augintojų. „Pasidomėkite ūkio politika – ar prieš šventes nukirstos eglutės vėliau yra atsodinamos“, – pataria V. Balčiauskaitė.

Kilnus noras papuošti vazone augančią eglutę, o pavasarį ją pasodinti lauke, tačiau žmonių patirtys byloja, kad tai padaryti nėra lengva, nes medeliai retai kada prigyja. Medelyno „Tado ūkis“ kraštovaizdžio dizainerė ir sodo ekspertė Kristina Cvilikienė sako, kad prieš perkant eglutę vazone, reikėtų išsiaiškinti, ar ji taip ir augo, ar visgi į vazoną ji buvo tik įdėta prieš atvežant į prekybos vietą. „Dažniausiai vazonuose pardavinėjamos eglutės rugsėjį-spalį būna iškasamos, tai reiškia, į juos įdedamos nukirstomis šaknimis. Augalui tai didelis stresas, – sako ekspertė. – Kita klaida – net jei eglutė ir augo vazone, ją nusipirkę žmonės laiko šiltuose namuose, o dėl didelio temperatūrų skirtumo augalas pradeda vegetuoti. Taip pat per šventes pamirštama ją laistyti ir drėkinti šakas apipurškiant vandeniu. Dėl to pavasarį pasodintos kalėdinės eglutės retai kada prigyja.“

Kenkia temperatūrų skirtumai

Kauno rajone įsikūręs medelynas „Tado ūkis“ jokių kalėdinių eglučių nepardavinėja. „Anksčiau dar svarstėme, gal pardavinėti eglutes vazonuose, tačiau paskui nusprendėme – mums gaila augalų, nes žmonės nusipirks, pavasarį pasodintos neprigis ir dar pirkėjai liks nusivylę. Tad nusprendėme, kad geriausia visai jomis neprekiauti ir nekankinti augalų. Šiuo metu turime tik į žemę sodinamas eglutes“, – komentuoja ūkininkė K. Cvilikienė.

Jos nuomone, medis yra tokia pat gyvybė, kaip žmogus, todėl nukirstų eglučių jai labai gaila. „Vazone pirkti eglutę – tvaresnis sprendimas, tačiau ją reikia labai protingai laikyti. Kritinė temperatūra, kai eglutė gali pradėti vegetuoti – 15 laipsnių, todėl ją reikėtų laikyti kieme, balkone, ar kitur, kur nėra šilta. Jei nusprendėte pirkti kalėdinę eglutę vazone, tai reikia stengtis jai sudaryti sąlygas išgyventi”, – sako ekspertė ir priduria prieš perkant eglutę būti budriems: jei ši iki šiol nežinia, kiek laiko šiltai stovėjo  parduotuvėje, vegetacinis procesas jau bus prasidėjęs ir net kruopštus rūpestis namuose jos gali nebeišgelbėti. Be to, atliekų tvarkymo įmonės atstovė V. Balčiauskaitė pastebi, kad kai kurie pardavėjai patys pasirūpina eglučių surinkimu, utilizavimu ar pasodinimu, tad verta pasidomėti tokia išeitimi.

K. Cvilikienė skatina susimąstyti: verta pagalvoti, ar eglutė namuose išties būtina. Žinoma, namams norisi sukurti jaukumo ir šventiškumo, o kiti gyvas eglutes namuose nori turėti dėl ypatingo jų kvapo, tad dėl šios priežasties augalų žinovė pataria iš eglės šakų susikurti vainiką, suformuoti mažą eglutę ar kitą kalėdinę kompoziciją. „Dabar yra įvairių būdų, kaip namuose galime pasidaryti eglutę. Pavyzdžiui, iš pagaliukų, samanų ar vien tik panaudojus lemputes“, – pataria ji.

Sodininkystės specialistės paklausus nuomonės, kurią eglutę pasirinkti visgi būtų tvariausias sprendimas, ji nedvejodama tarė – augančią lauke. „Manęs vaikai yra klausę, kada namuose turėsime eglutę, tačiau jiems papaskojau, kodėl taip nebus ir kad eglutę mes puošiame lauke, nes taip nekenkiame gamtai“, – sako K. Cvilikienė.

Po švenčių atsidėkokite eglutei

Pastaruoju metu eglutes žmonės puošiasi vis anksčiau, tad jei jūsų namuose žaliaskarė jau stovi, nesikrimskite, tačiau po švenčių pasirūpinkite augalo gerove.

Atliekų tvarkymo įmonė „Ekonovus“ primena, kad eglučių negalima išmesti į konteinerį ar palikti šalia jo. „Nupuošę eglutes turėtume atnešti ir palikti tam skirtose specialiose vietose. Jau daug metų savivaldybės daugiabučių namų rajonuose įrengia specialias aikšteles ar pastatomus konteinerius, kad gyventojai galėtų tinkamai palikti eglutes. Individualių namų gyventojai taip pat gali atvežti eglutes į šiuos konteinerius“, – primena „Ekonovus” tvarumo akademijos vadovė V. Balčiauskaitė ir priduria, kad eglutes galima kompostuoti ar panaudoti kaip kurą šilumai išgauti.

Deja, bet po švenčių vis tiek dar pasitaiko, kad eglutės būna paliekamos ne tam skirtose vietose. Kraštovaizdžio dizaino ekspertė K. Cvilikienė prieš nusprendžiant, ką su eglutėmis daryti po švenčių, prašo žmonių pagalvoti, ar šių augalų negaila, kad atsikratytume bet kaip? Eglutę mes pirkome ir puošėme, kad ji mus džiugintų, sukurtų namuose ypatingą aplinką, todėl verta jai atsidėkoti garbingai atsisveikinant.

„Medis, augalas, pasauliui duoda daugiau nei žmogus – jie valo orą, mažina žmogaus išmetamą CO2 kiekį. O žmonės pratę naudoti gamtos išteklius ir dar savo veikla kenkti aplinkai. Mes sąmoningėjame, tik kartais gal apie tam tikrus dalykus nepagalvojame“, – svarsto K. Cvilikienė.