Kokios jaunimo įsidarbinimo galimybės Panevėžyje?

Pastaruoju metu Lietuvoje kalbama ne tik apie žaliąjį, kūrybinį, bet ir darnųjį–išmanųjį miestą, diegiantį pažangias technologijas, skatinantį gyventojų verslumą, darbuotojų našumą, turintį išvystytą infrastuktūrą, patrauklias gyvenimo, mokymo(si), sveikatos apsaugos sąlygas. Tokiai miesto vizijai įgyvendinti reikalingas ir Panevėžio jaunimo indėlis, prisidedant prie sprendimų priėmimo ir darnios miesto plėtros įgyvendinimo.

Tačiau, šioje vietoje yra susiduriama su problema, nes išmanus jaunimas, galintis prisidėti prie miesto atsinaujinimo, vis dar skuba išvykti į užsienio valstybes ar didžiuosius Lietuvos miestus.

2013 metais Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad 63 proc. Lietuvos universitetų studentų keitė gyvenamąją vietą darbo tikslais. Iš jų 40 proc. respondentų buvo išvykę dirbti į kitą Lietuvos miestą ir/ar rajoną, o 22 proc. – į užsienio šalis.

Užsienio valstybėse akademinis jaunimas dirbo samdomais darbuotojais, o net 62 proc. nekvalifikuotą darbą. Doc. Nidos Kvedaraitės teigimu, akademinį jaunimą darbo tikslais vykti į užsienį skatina karjeros perspektyvos, o judėjimą iš regionų į didžiuosius miestus – Kauną, Vilnių, Klaipėdą, patrauklūs darbo pasiūlymai.

Trūksta darbuotojų

2015 metų balandžio mėnesį nedarbas Panevėžio teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje sumažėjo 0,7 proc. lyginant su kovo mėnesiu. Tuo tarpu Lietuvos darbo birža, pristačiusi prognozę 2015 metams, pateikė įsidarbinimo galimybių barometrą, kuris rodo, kad 26 proc. Lietuvos darbdavių ketina didinti įmonių apyvartą, darbuotojų skaičių ir investicijas į technologijas.

Apklausus 434 Panevėžio regiono darbdavius, atstovaujančius įvairius sektorius (paslaugų, pramonės, žemės ūkio, statybos) paaiškėjo, kad susiduriama su administratorių, vadybininkų (verslo paslaugų), elektros inžinierių, statybininkų, transporto ir įvairių sričių mechanikų trūkumu. Panevėžio teritorinės darbo biržos duomenimis, 88 proc. žmonių registruotųjų darbo biržoje neturi aukštojo išsilavinimo.

Aleksas Varna, šiuo metu einantis Panevėžio miesto mero pavaduotojo pareigas, pareiškė, kad stengiamasi atkurti Panevėžio – pramonės miesto statusą.

„Pramonės įmonių mieste daug, jos kuriasi ir plečia savo veiklą. Šioms įmonėms reikalingi aukštos kvalifikacijos, kūrybingi žmonės, kurie matytų visumą, gebėtų adaptuoti naujas metodikas. Aukštasis universitetinis išsilavinimas išugdo gebėjimą mokytis, analitinį mąstymą, sisteminį požiūrį“, – sakė A. Varna.

Buvęs Panevėžio krašto pramoninkų asociacijos prezidentas pastebėjo, kad geras darbuotojas, kuriantis įmonei pridėtinę vertę, 70 proc. žinių turi gebėti susirasti iš įvairių informacijos šaltinių savarankiškai, 20 proc. informacijos suteikia vadovas, o 10 proc. – išoriniai konsultantai.

Universitetas ugdo universalų darbuotoją

Pasak Manto Gudo, UAB „Metalistas“ vadovo ir Panevėžio krašto pramoninkų asociacijos švietimo reikalų koordinatoriaus, daugiausiai trūksta gerų pardavimo vadybininkų. „Nors teigiama, kad jų paruošiama daug, tačiau reikia tokių vadybininkų, kurie būtų motyvuoti, aktyvūs, mokėtų užsienio kalbas ir norėtų tobulėti. Svarbu, kad paruošti specialistai gebėtų operuoti turimomis žiniomis, jas taikyti praktikoje ir pasiektų gerų rezultatų įmonėje“, – pažymėjo M. Gudas.

Pašnekovas pabrėžė, kad aukštos kvalifikacijos specialistus geba paruošti tik aukštoji universitetinė mokykla. Panevėžyje inžinerinių sričių specialistus ruošia KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas. Globalėjant darbo rinkai, darbuotojas turi būti universalus. Reikia būti ne tik geru inžinieriumi, bet ir turėti projektų valdymo įgūdžių, reikalingų bendraujant su tarptautiniais partneriais ar derantis su užsienio klientais.

Naujos darbo vietos Panevėžio LEZ

Aukštos kvalifikacijos specialistai inžinieriai ir technologai bus reikalingi ir kuriamoje Panevėžio LEZ (laisvoje ekonominėje zonoje) – paruoštame parke su išvystyta infrastruktūra, skatinančiame ir pritraukiančiame naujas investicijas.

Panevėžio LEZ vadovo Roko Krivonio teigimu, siekiama pritraukti tiek užsienio, tiek Lietuvos subjektus, kurie kursis Panevėžyje ir steigs naujas darbo vietas. „Veikiančiose gamybos įmonėse, tokiose kaip „Devold“, orientuotose į aukštos kokybės produkciją, specialistai dirbs su naujausiomis technologijomis“, – sakė R. Krivonis.

Nors labiausiai jaučiamas bus paprastų darbininkų poreikis, tačiau bus reikalingi ir vadovai, inžinieriai, technikai, projektuotojai, sukuriantys vertę, daugiausia eksportu užimančioms, įmonėms. Pasak R. Krivonio, Panevėžio įmonės susiduria su aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumu.

Projektavimo padalinius šios įmonės kuria didžiuosiuose miestuose, kur samdomi reikalingi darbuotojai. Kita vertus, tokius pat atlyginimus įmonės sutinka mokėti dirbantiems Panevėžyje ir pripažįsta, kad darbuotojai Panevėžyje yra sėslesni.

Darbo užmokesčio perspektyvos

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 metais pirmąjį ketvirtį sudarė 699,8 eurų ir lyginant su tuo pačiu metu praėjusiais metais išaugo 4,3 proc. 2014 metų duomenimis, daugiausiai vidutinis bruto mėnesio atlyginimas kilo Panevėžio apskrityje – 4,2 proc.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius teigia, kad Panevėžyje aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistai gali uždirbti 1500 – 2500 eurų atlyginimą, atskaičiavus mokesčius. Jie taip pat turi galimybes stažuotis užsienio kompanijose ir prisidėti prie miesto bei šalies ekonomikos plėtros.

Vyksta bendradarbiavimas tarp institucijų

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete pasirašyta mokslo, savivaldos ir verslo institucijų Bendradarbiavimo deklaracija, kurios pagrindinis tikslas – suvienijus įvairių institucijų jėgas, gerinti sąlygas gyventojams, o ypač jaunimui, mokytis, dirbti ir gyventi Panevėžio regione, nėra vien tik popierinis dokumentas.

Deklaracijai pritarusios 16 Panevėžio regiono švietimo, verslo ir valdžios institucijų glaudžiai bendrauja ir imasi veiksmų – įmonių ir įstaigų atstovai dalyvauja KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto studijų kokybės vertinime, baigiamųjų darbų gynimuose, tikslingai finansuoja studijas, įsipareigodami pasiūlyti darbo vietą.