Kooperatyvui geriausiai sekasi gaminti pieno produktus

Ilgametės patirties sukaupusio pieno kooperatyvo „Ėriškių pienas“ pirmininkas Povilas Nemanis prisimena, kad viskas prasidėjo nuo šluotos ir kibiro, o šiandien kooperatyvo gaminami pieno produktai žinomi ne tik gimtajame Panevėžio rajone, bet ir visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.

Viskas prasidėjo 2004 m., kai susibūrė pirmieji 5 nariai. Gerai žinomas veterinarijos specialistas, ilgametis Ėriškių kolūkio pirmininko pavaduotojas P. Nemanis pats aplankė per tūkstantį žmonių, įkalbinėdamas burtis į kooperatyvą. Lengva nebuvo, bet jau pirmaisiais metais susibūrė per 100 narių, per kelerius metus – 500, tačiau po 2009 m. krizės liko tik pats branduolys – 180 narių.

Kooperatyvas jau septintus metus ne tik parduoda pieną Marijampolės pieno konservams, bet ir patys perdirba apie toną pieno ir pagamina bene 17 pavadinimų produktų: varškės, sūrių, jogurtų, sviesto, rūgpienio, pasukų ir kt. „Mes tikrai pykstame, kad įvesta tokia tvarka, jog kooperatyvams leidžiama perdirbti tik iki 1 tonos pieno, galėtume perdirbti ir 5 tonas. Mūsų produkcija gera, kokybiška, turime savo pirkėjus, su realizacija neturime jokių problemų. Produktus parduodame ne tik ūkininkų turgeliuose, bet ir didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos centruose“, – vardija P. Nemunis.

Perdirbimo cechą su Europos Sąjungos pagalba kooperatyvas įrengė tiesiog Nemunių ūkiniame pastate, nusipirko pasterizatorių, separatorių, taip pat įrenginius sūriams spausti, sviestui mušti, pieno šaldymo ir šildymo, pakavimo, vakumavimo įrangą. Dėl to Povilui ir Marijai Nemuniams net teko atsisakyti savo ūkyje laikomų gyvulių. Pienui vežti kooperatyvas turi 10 mikrokrovininių mašinų su šaldymo įranga. „Jos jau gerokai senstelėjusios, bet naujų neturim už ką įsigyti, lėšos naudojamos atlyginimams, mokesčiams, kurui, mašinų remontu, elektrai“,– vardija Povilas.

Kooperatyvas turi ir savo laboratoriją, tiria pieną dėl rūgštingumo, inhibitorių ir kitų dalykų. „Nors pieną vis tiek turime tirti ir „Pieno tyrimuose“, mūsų laboratorija labai padėjo pripratinti žmones gaminti kokybišką pieną. Juk su 10 litrų blogo pieno ir visą toną gali sugadinti. Iš pradžių daug pieno, ištyrus laboratorijoje, tekdavo grąžinti atgal. Ilgainiui žmonės priprato, kad prastas pienas vis tiek nebus superkamas, neverta tokio nė gaminti, tad dabar su kokybe jau neturime jokių problemų, ar tas pienas būtų tiekiamas iš smulkaus, ar iš stambesnio ūkio“, – džiaugiasi kooperatyvo pirmininkas.

Kooperatyvas pieną superka ne tik iš Panevėžio, bet ir iš Kėdainių rajonų, iš viso turi 3 pieno supirkimo punktus, superka apie 8 t pieno. Ūkininkai laiko nuo 1 iki 50 karvių, daugiausia Lietuvos juodmargių. Pieno jos duoda apie 5 tūkst. kg. Stambiausias pieno tiekėjas, laikantis 70 karvių, per dieną parduoda iki 600 kg, smulkiausias – 20-30 kg.

P. Nemunis nėra patenkintas dėl kooperatyvams leidžiamo pieną vežti atstumo – negalima surinkti pieno didesniu nei 20 kilometrų atstumu, tuo tarpu pieno perdirbėjai pieną vežioja šimtus kilometrų. „Kodėl tokia neteisybė“, – piktinasi kooperatyvo pirmininkas.

Kooperatyve dirba 21 žmogus – maisto technologai, vairuotojai, punktų vedėjos. Visi nuolat mokosi, tobulinasi, lanko įvairius kursus, laiko egzaminus. P. Nemunis įsitikinęs, kad mokytis žmogus turi visą gyvenimą, nes keičiasi technika ir technologijos, nuolat atsiranda naujovių, kurias galima pritaikyti darbe.

Dabar kooperatyvas išgyvena ne pačius geriausius laikus – pieno kainos kritusios iki 13 eurocentų, daugiausia kooperatyvo narių – pensinio amžiaus, naujų nebeatsiranda, nes jaunesni ūkininkai suka į augalininkystę, kur lengvesnis darbas, daugiau laisvo laiko. „Šiandien tie, kurie esame kartu jau daugelį metų, taip ir laikysimės, tikrai nepasiduosime. Labai norėtume daugiau pieno perdirbti, daugiau produktų gaminti, nes tai mums geriausiai sekasi. Gal pasikeis nuostatos ir mes savo svajonę galėsime įgyvendinti“, – viliasi kooperatyvo pirmininkas P. Nemanis.

Nuotrauka www.manoukis.lt