Kotryna Kraptavičiūtė

laukiant autobuso Kiemėnai – Pasvalys

I

kaimo stotelėj

gluosniškos Kalėdos –

iki žemės smulkių

lapelių girliandos

II

darydavo alų namie

iš apynių

ta proga

subėgdavo giminės

vyresni vaikai

gaudavo palaižyt

greitesnis net siurbtelėdavo

mes maži

žiūrėdavom

kaip filmą N-14

III

po šitokių Kalėdų

jei būsiu kad ir

tropikuose

atvažiuosiu

ramiai numirti

po gluosniu

pakarkit mane

ant girliandų

laiškas kirpėjai

gal net neprisimeni

manęs nors buvau

nuolatinis klientas

ateidavau užsirašyti

prieš porą savaičių

ir tos savaitės

būdavo vien laukimas

prie tavo karsto

buvo tų šlykščių

baltų kelmų –

chrizantemų

nemėgai jų

nemėgai ir kvapo

kai niekas nematė

išmečiau juos

miegok ramiai

daugiau nesikirpsiu

plaukais iki kelių

prisidengęs tirtėsiu

per lietų

šunytis

prie tavo guolio

kad tik greičiau

kai vėl susitiksim

galėsim siūti

angelams perukus

girdėjau Dievas reiklus

iš nervų plaukai slenka

***

jei mirtų draugas

ar derėtų

verkti garsiau

už jo motiną

valdyti klyksmą

kai užmeta

pirmas saujas

kas meta pirmą saują?

ir tada jau kastuvais

duobkasiams užmokėjo

jo motina jiems

sumokėjo kad jį užkastų

ir tada jau kastuvais

kuo greičiau atlikti darbą

pareiti pas žmoną

bus išvirusi barščių

ir tada jau kastuvais

o ką duobkasiai galvoja

eidami namo

ar jie nebemato mirties

ir tada jau kastuvais

pasilikit pietų mielieji

pasėdėsim nejaukiai

juk jis būtų norėjęs

ir tada jau kastuvais

ar dera numirti

per draugo laidotuves

nes ką daugiau bedaryti

ir tada jau kastuvais

mielas miręs drauge

ar nori kad numirčiau dabar

kai tarp mūsų tik mirtis žemių sauja

nenuryk adomo obuolio

šventieji raštai, tiesos – niekai

nuodėmė kaklo linkyje

nenuslinko į strėnas

dievų šnabždesiai, dejonės

tikrosios jų maldos –

tavyje visa

dar truputį neužmiršk, Dieve

Dievas mus išgalvojo

tuoj prapulsim

musės vienadienės

nesutiksim Bobio

ir jis mūsų ne

Dievas nesiklauso

tambūrino žvangučių

o mes vis viena grokim

kas yra namai

terpentinu ir dažais

kvepia

apsilaupiusios

dirbtuvės sienos

įeinu

įkvepiu

kaip pirmo dūmo

neatsargiai

negalvodama

kai nežino tėvai

mmm

iškvepiu neatsikosėdama

„čia buvo ievutė“

o adomuko kartu

neatsivedei ką?

lylio

grįžk namo bite

žaizdotos pievų žolės

nenutūpk pavargus

grįžk namo bite

motuta rauda

negrįši bite

bite