Kovo 8-oji ir moterys karo akivaizdoje

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Tarptautinė moters diena, kovo 8-oji, yra skirta atkreipti dėmesį į nelygybę tarp vyrų ir moterų, siekį turėti vienodas politines teises bei ekonomines laisves. Ši diena yra minima daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Ukrainoje, kurioje jau daugiau nei 50 metų kovo 8-oji buvo minima ir kaip nacionalinė valstybinė šventė.

Pernai dar sutikta didžiule eisena Kijeve, šiandien ši diena tyliai įvardijama tik kaip 13-oji karo diena, moterims su vaikais sparčiai paliekant šalį, besislepiant slėptuvėse ar netgi prisidedant karo fronte.

Nors moterys sudaro tik maždaug 15 proc. visos Ukrainos kariuomenės, reiktų nepamiršti jų svarbos kalbant apie rečiau matomas funkcijas, tokias kaip maisto gamyba, slauga, humanitarinės pagalbos koordinavimas ir nemažai kitų.

Negana to, karinė agresija yra ataka ir prieš civilius gyventojus, tad moterys dažnai tampa ir okupantų smurto aukomis. Tuo tarpu karo pabėgėliai dažnai susiduria su išaugusia skurdo rizika, dirba mažiau kvalifikuotus ir mažesnes pajamas užtikrinančius darbus, tad čia itin svarbi sparti ir efektyvi integracija bei tikslinga parama.

Moterys kare

Moterų svarba vykstant karo veiksmams buvo pastebėta dar Pirmojo pasaulinio karo metu, kai joms teko dirbti gamyklose, kurios tiekė įvairią amuniciją, maisto produktus, taip pat, savanoriauti su karu susijusiose organizacijose.

Vertinama, kad armijoms funkcionuoti be moterų pagalbos būtų buvę daug sudėtingiau. Negana to, vyrams išėjus į kovoti į frontą, joms ant pečių likdavo ir namų ūkio priežiūra.

Ir nors šiuo metu tik nedidelė dalis moterų dalyvauja fronto linijose kare Ukrainoje, jų svarba rečiau matomose srityse išlieka kritinė. Didelę gydytojų, slaugos specialistų personalo dalį sudaro moterys, kurioms tenka dirbti ne ką mažiau sudėtingomis sąlygomis.

Praėjusią savaitę pasaulį apskriejo žinia apie gimdymus, kurie vyksta apšaudomų miestų metro stotyse. Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad per ateinančius tris mėnesius dar bent 80 tūkstančių moterų bus priverstos gimdyti karo siaubiamoje šalyje, jei karinė agresija tęsis ir toliau. Milijonams kitų moterų gresia patirti ir fizinį smurtą, apie kurio atvejus jau pasirodė pirmieji pranešimai.

Karo pabėgėliams – nauji iššūkiai

Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad jau beveik 1,7 milijono gyventojų, iš kurių didžioji dalis yra moterys su vaikais, paliko Ukrainą. Šiuo metu beveik pusė jų keliauja į Lenkiją ir tik nedidelė dalis – į Lietuvą.

Preliminariais skaičiavimais, dar bent 4 milijonai karo pabėgėlių turėtų palikti Ukrainą per ateinančias savaites, ir šis skaičius gali būti dar didesnis, jeigu karinė agresija tęsis toliau.

Ir nors karo pabėgėliai šiuo metu sulaukia nemažai valstybės ir piliečių pagalbos, jų integracija į ekonominį gyvenimą tampa itin svarbi. Pasak Tarptautinės darbo organizacijos, išsivysčiusiose šalyse imigrantai vidutiniškai uždirba 13 proc. mažiau nei vietiniai gyventojai.

Maža to, moterys imigrantės kenčia dar labiau – uždirba ne tik gerokai mažiau nei vietiniai gyventojai, bet dar ir maždaug penktadaliu mažiau, nei gauna imigrantai vyrai. Tad jos patiria dvigubą pajamų atotrūkį.

Nuo karo bėgančios moterys dažniau susiduria su išaugusia skurdo rizika, nes dirba mažiau kvalifikuotus ir mažesnes pajamas užtikrinančius darbus. Tad čia kaip niekad iškyla būtinybė sukurti sąlygas efektyviai integracijai į darbo rinką.

Kai svarbus solidarumas ir pagalba

Šios kovo 8-osios metu itin svarbu nepamiršti, kad privalome prisidėti padedant atlaikyti ne tik tiesioginę Rusijos agresiją, bet ir suteikiant pagalbą gyventojams, bėgantiems nuo karo.

Ir kaip minėjo Islandijos premjerė − galbūt pasaulis būtų taikesnis, jeigu turėtume daugiau moterų sprendimus priimančiose pozicijose.