Krekenavos Žolinės atlaidų šventimo tradicija įtvirtinta nematerialaus kultūros paveldo vertybės sertifikatu

Liepos 7 dieną Vilniaus miesto Rotušėje surengtose į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įrašytų vertybių puoselėtojų pagerbimo iškilmėse pakiliai skambėjo ir Panevėžio rajono vardas. Krekenavos Žolinės atlaidų tradicijos puoselėtojams įteiktas sertifikatas, liudijantis apie tradicijos įrašymą į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Panevėžio rajonui iškilmėse atstovavo meras Povilas Žagunis, Krekenavos parapijos klebonas Gediminas Jankūnas, už Nematerialaus kultūros paveldo sąvado formavimą Panevėžio rajono savivaldybėje atsakinga Upytės tradicinių amatų centro vadovė Aušra Sidorovienė, Krekenavos parapijos nariai: vargonininkas ir choro vadovas Mantas Masiokas, žolynų pynimo iniciatorės ir atlikėjos Irma Rudienė bei Vida Kacevičienė. Sertifikatą kun. G. Jankūnui įteikė Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa. Kaip padėką už jiems brangių tradicijų įvertinimą Krekenavos parapijiečiai S. Liausai įteikė žolynais apipintą Stebuklingojo Krekenavos Marijos paveikslo kopiją ir scenoje pateikė Žolinės atlaidų fragmentą – sugiedojo Maironio redaguotą Marijos giesmę.

Žolinės atlaidai Krekenavoje švenčiami nuo 15 amžiaus pabaigos, kuomet popiežius Klemensas VII išleido bulę, suteikiančią Krekenavos Švč. Mergelės Marijos šventovei visuotinius atlaidus. Krekenavos Žolinės šventime glaudžiai persipina liaudiški ir bažnytiniai papročiai. Kunigo Juozo Stakausko prieš šimtmetį rašytame dienoraštyje randamas įrašas, jog Žolinės dieną tikintieji eidavo į Krekenavą nešdamiesi gėlių puokštes, kurių grožiui prilygdavo nebent Vilniaus verbos. Per Žolinę šventinta puokštė laikoma stebuklinga, sauganti namus ir žmones nuo negandų. Krekenavos parapijos žmonės garsėja žolynų pynimo tradicija – pasiruošimu Žolinės atlaidų aštuondieniui.

„Prieš dešimtmetį paskirtas Krekenavos parapijos klebonu atvykęs radau tūkstantmečius skaičiuojantį Nevėžio slėnį, nuostabaus grožio Krekenavos baziliką su stebuklinguoju Mergelės Marijos paveikslu ir Žolinės atlaidų aštuondienį, – sakė kun. Gediminas Jankūnas. – Greitai tapo aišku, kad viso šito materialaus paveldo kontekste gražiausi yra Krekenavos žmonės, todėl itin džiugu, kad jų širdyse gyvuojanti tradicija oficialiai įvertinta kaip nematerialus kultūros paveldas”.

„Jautėme didžiulę atsakomybę, atstovaudami Panevėžio rajonui ir prisidėdami prie Žolinės atlaidų šventimo tradicijos saugojimo, – sakė A. Sidorovienė. – Aš asmeniškai dėkoju visiems, kurie juto mūsų jaudulį, džiaugėsi ir buvo pakylėti drauge su mumis“.

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas kuriamas ir pildomas, įgyvendinant UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją. 2020 metais Sąvado vertybėmis paskelbtos: lietuvninkų dainavimo tradicija, Lietuvos totorių gastronominė tradicija, pintinių juostų pynimo tradicija, poledinė bumbinamoji stintų žvejyba, poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere, šilinių dzūkų grybavimo tradicija ir Žolinės atlaidų šventimo Krekenavoje tradicija. Nuo 2017 m. gyvuojančiame sąvade jau įrašytos 39 vertybės.

Paraišką Krekenavos Žolinės atlaidų šventimo tradiciją įrašyti į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą pateikė Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bendruomenė, saugotojai – Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bendruomenė, Krekenavos piligrimų centras.