Kuo vaikystėje svajojo tapti popiežius?

Ar žinote, kuo vaikystėje svajojo tapti popiežius, Madonna arba kone kasdien sutinkamas troleibuso vairuotojas? Visi jie turėjo ir labai paprastų, kartais net juokingų, ir labai didelių, rodos, neįgyvendinamų svajonių. Šiandien jie yra pasiekę tiek, kiek drįso svajoti ir stengėsi, kad savo svajones įgyvendintų.

Kaip nepasiklysti „profesijų miške“?

Pavasaris: abitūros egzaminai jau čia pat. Abiturientai rūpinasi, kaip gauti aukštesnį balą, o kasmet atliekami tyrimai rodo, jog vos mažiau nei pusė jų žino, ką veiks ir kokiai ugdymo įstaigai siųs šiuos balus. Dalis taip pat nežino, kokią studijų kryptį rinktis. Vis dar labai retai patys moksleiviai iš anksto pasidomi darbo galimybėmis, norimo atlyginimo perspektyvomis ir savo ateities karjera. Vos vienas kitas šiandien žino, kokios specialybės perspektyviausios šiandien. Darbo biržos duomenimis, dabar labiausiai trūksta betonuotojų, kelių tiesėjų ir statybininkų, kepėjų ir konditerių, pardavėjų, elektrikų, kompiuterių tinklų specialistų. Paaugliui suaugusiojo gyvenimas dažnai atrodo labai tolimas, o atėjus metui rinktis profesiją neretai pasirenkamos tokios specialybės kaip, pavyzdžiui, medikų, teisininkų ar vadybininkų, kurių Lietuvoje yra perteklius, todėl rasti atitinkamą darbą būna kone neįmanoma. Dažnai vyrauja nuomonė, kad mokslo kokybė aukštosiose mokyklose geresnė, tačiau reikia nepamiršti, kad turint profesinį pasirengimą lengviau įsidarbinti, didėja jaunuolio konkurencingumas. Statistika rodo, kad visoje Europoje apie pusė visų mokinių, baigę privalomojo švietimo programą, renkasi profesinio rengimo ir mokymo įstaigas. Kadangi ir Lietuvoje tai itin populiarėjantis pasirinkimas, kokybė profesinio rengimo centruose sparčiai gerėja. Tam didelę įtaką turėjo Europos Sąjungos investicijos – sukurti profesinio mokymo įstaigų praktinio mokymo centrai, savo kvalifikaciją kėlė dėstytojai, atnaujintos ir mokymosi programos. Šiuo metu profesinėse mokyklose naudojamos modernios, šiuolaikinės technologijos, nenusileidžiančios kitų Vakarų Europos šalių profesinių mokyklų technologijoms. Profesinės mokyklos pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su verslo atstovais – būsimais čia besimokančių studentų darbdaviais. Vis dėlto sukurta moderni infrastruktūra dar ne viskas – svarbu keisti visuomenės nuomonę, atverti profesinių mokyklų duris ir parodyti šiuos pokyčius visuomenei, o ypač moksleiviams, kurie svarsto, kokią specialybę rinktis ateityje.

Tik eidamas nepramintu keliu pasieksi tai, ko nepasiekė niekas kitas

Pasak Mažeikių Gabijos gimnazijos mokytojos Rimos Skrodenytės, svarbiausia leisti moksleiviui suprasti, kad nėra „gerų“ ir „blogų“ specialybių. Anot jos, visuomenės normos klaidina jaunuolius teigdamos, kad viena profesija yra prestižinė, o kita – niekam tikusi. „Labai dažnai nutinka taip, kad moksleivis turi talentą, pavyzdžiui, muzikai, nuostabiai groja, bet jo tėvai – ne muzikantai, todėl dažnai būna įsitikinę, kad menininko uždarbis nepakankamas pragyventi“, – pasakoja mokytoja. Ji tikina, kad tėvai gąsdina vaikus: „Jei nesimokysi dešimtukais, galėsi visą gyvenimą būti siuvėju.“ Taip žmogui nuo vaikystės suformuojamas požiūris, kad siuvėjais tampa tik tinginiai ir neišmanėliai, tačiau juk tai anaiptol netiesa. Geriausiai tai žino Diana Lucinavičiūtė, drabužių parduotuvės „Adatytė“ įkūrėja. Diana turi ir bakalauro, ir magistro diplomus. Mergina pasakoja, kad siūti svajojusi visada, tačiau bijojusi to imtis, o drabužius siuvusi tik pati sau ir niekam kitam nerodžiusi. Tiesa, pritrūkusi pinigų magistro studijoms, nusprendė pabandyti savo siuvinius parduoti. Tada Diana suprato, kad turėti diplomą dar nieko nereiškia – reikia įgyti specialybę. Taip ji atsidūrė profesinio rengimo centre, kur mokėsi drabužių konstravimo. Dianos verslas sėkmingai gyvuoja jau 4 metus, o jos svajonės tapo realybe ir kasdiene merginos veikla. Tokių istorijų kaip Dianos Lietuvoje tikrai ne viena. Vis dažniau girdime, kaip sėkmingai universitetinį išsilavinimą įgijęs jaunuolis nutraukia savo karjerą ir grįžta į profesinio rengimo centrus mokytis amato. Tokios sėkmės istorijos skatina nebijoti ir nesigailėti kažkada jaunystėje priimto galbūt ne paties sėkmingiausio sprendimo ir toliau ieškoti būtent savo gyvenimo kelio.

Projektas, kviečiantis moksleivius „pasimatuoti profesijas“

Nuo praėjusio rudens moksleivius „pasimatuoti profesijas“ ir pasirinkti tinkamą sau pakvietė projektas ESF Akademija. Tai projektas, kviečiantis moksleivius susipažinti su įvairiomis profesijomis, amatais bei profesiniu ugdymu Lietuvoje ir griaunantis visuomenėje vyraujančius stereotipus apie jį. Šį semestrą projekte dalyvauja 154 mokyklos iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių. Moksleiviams pristatytos 5 internetinės laidos, organizuojami edukaciniai vizitai į įvairias įmones, kuriose jaunuoliai su profesijomis gali susipažinti iš arti, pakalbinti jų atstovus, sužinoti pranašumus ir trūkumus. Kampanijos metu pristatomos sėkmės istorijos žmonių, kurie pasirinko amatininko kelią, sėkmingai dirba ar yra sukūrę klestinčius verslus.

Visai nesvarbu – fotografas ar choreografas, bandelių kepėjas ar lėktuvo pilotas… Juk ir popiežius kažkada vaikystėje svajojo tapti mėsininku… Svarbiausia laiku surasti savo tikrąjį kelią ir suprasti, kas tau gyvenime svarbiausia. Tik neabejojantys savo pasirinkimu visada pasiekia puikių rezultatų.