Laimės linkim, turtai minty?

„Ne piniguose laimė, – sako vieni, – o jų kiekyje“, – iškart priduria kiti. Ir vieni, ir kiti teisūs – nelygu, ką vadiname laime. Moksliškai nustatyta, kad pinigai, turtai iki tam tikros ribos padeda padidinti laimę, o vėliau didesnė pinigų suma daugiau laimės jau nebeatneša. Netgi sakoma, kad laimės sumažėja. Tačiau ir romantikai, ir cinikai sutaria, kad laimė priklauso ne tik nuo pinigų, bet ir nuo kitų aplinkybių. Ne viską už pinigus, net ir labai didelius, galima įsigyti.

Laime vadiname įvairius dalykus

Kalbėdami apie laimę, žmonės mintyse gali turėti skirtingus dalykus: vieni galvos apie džiaugsmą, susižavėjimą, kitas teigiamas emocijas, kiti – apie galimybę išvengti neigiamų emocijų, tokių kaip liūdesio, nerimo, pykčio, treti – apskritai apie pasitenkinimą gyvenimu.

Pirmais dviem atvejais kalbame apie emocinę gerovę (teigiamas emocijas arba neigiamų emocijų nebuvimą), trečiuoju – apie gyvenimą, jo kokybę apskritai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pinigai šioms skirtingoms laimės rūšims nevienodai svarbūs.

Emocinė gerovė nors ir priklauso nuo pinigų, tačiau ne taip kaip pasitenkinimas gyvenimu. Per mažos pajamos daro neigiamą įtaką ir emocijoms, ir pasitenkinimui, tačiau pasiekus tam tikrą pajamų ribą didesnės pajamos dar daugiau džiaugsmo nebesuteikia, o pasitenkinimas gyvenimu priešingai – didėjant pajamoms, ir toliau didėja. Tik pajamų pokytį reikėtų apskaičiuoti kaip santykį, o ne laikyti jį absoliučia suma. Kitaip tariant, papildomas šimtas eurų pasitenkinimą gyvenimu to, kurio pajamos minimalios, ir to, kuris savo pajamas skaičiuoja dešimtimis tūkstančių, padidins nevienodai. Tačiau jei ir nepasiturinčio žmogaus, ir turtuolio pajamos padidėtų du kartus, jų abiejų pasitenkinimo pokytis turėtų būti panašus.

Pasitenkinimas gyvenimu priklauso nuo pajamų

Remiantis naujausiais turimais 2013 metų Eurostato duomenimis, pagal pasitenkinimo gyvenimu lygį, kuris nustatomas apklausos būdu, paprašius gyventojų pagal dešimtbalę skalę įvertinti pasitenkinimą savo gyvenimu nuo nulio iki 10, Lietuva yra 21 vietoje iš 28.

Maždaug pusė (53 proc.) savo gyvenimu patenkinti vidutiniškai, kas penktas (19 proc.) – labai patenkinti, o kas ketvirtas (28 proc.) savo gyvenimu mažai patenkinti. Vidutinis mūsų šalies pasitenkinimo gyvenimu balas – 6,7. Europos Sąjungos vidurkis – 7,1. Labiausiai patenkinti gyvenimu danai, suomiai ir švedai (visi po 8 balus). Mažiausiai – bulgarai (4,8 balo). Kaip ir buvo galima numanyti, šalys išsirikiuoja beveik taip pat kaip ir pagal vidutines pajamas: kuo didesnės pajamos, tuo didesnis pasitenkinimas gyvenimu.

Panašiai – turtingiausios viršuje, o neturtingiausios apačioje – šalys išsirikiuoja ir pagal emocinės gerovės lygį, kuris nustatomas pagal gyventojų atsakymus į klausimą, kaip dažnai per paskutines keturias savaites jie jautėsi laimingi. Nors Lietuva atsidūrė 20 sąrašo eilutėje, vis tik gana didelė dalis – 85 proc. – respondentų nurodė, kad jie pastaruoju metu neretai jautėsi laimingi. Atotrūkis nuo ES vidurkio (87 proc.) – ne toks ir didelis. Pirmoje vietoje olandai (96 proc.), paskutinėje – graikai (59 proc.).

Labiau patenkinti tie, kurie gyvena ne didmiesčiuose, turi vaikų arba yra jauni

Nors pasitenkinimas gyvenimu ir priklauso nuo pajamų, svarbios ir kitos aplinkybės. Mažiausias pajamas gaunančių tyrimo dalyvių pasitenkinimo gyvenimu vertinimo balas – 5,8, didžiausias pajamas – 7,8.

Nedidelių pajamų gavėjai, gyvenantys kaime, savo gyvenimu patenkinti labiau negu tie, kurie gyvena didmiestyje. Veikiausiai didmiestyje pajamų nelygybė labiau bado akis mažiau pasiturintiems.

Tarp nedideles pajamas gaunančių gyventojų mažiausiai patenkinti yra tie, kurie gyvena vieni, o tie, kurie verčiasi iš nedidelių pajamų, bet turi vaikų, savo pasitenkinimą vertina gerokai aukštesniu balu.

Labiausiai gyvenimu patenkinti jauniausi (16–24 metų) tyrimo dalyviai, mažiausiai patenkinti vyriausi (vyresni negu 74 metų) tyrimo dalyviai.

Nedidelių pajamų gavėjų, nurodžiusių, kad pastaruoju metu jautėsi laimingi, dalis buvo 77 proc., didžiausių pajamų gavėjų – 93 procentai. Net ir tarp mažiausių pajamų gavėjų, kurie turi vaikų, teigiamų emocijų pastaruoju metu nurodė patyrę ne ką mažiau tyrimo dalyvių (86 proc.) negu tarp didžiausių pajamų gavėjų, kurie gyvena be vaikų (91 proc.).

Kada džiaugsmas gavus daugiau pinigų nebedidėja

Lietuvoje nėra statistinių duomenų, kad būtų galima apskaičiuoti, kur yra riba, nuo kurios džiaugsmas, gavus daugiau pajamų nebedidėja. JAV tokia riba, nuo kurios didėjant pajamoms teigiamų emocijų nebedaugėja, yra 75 tūkst. JAV dolerių per metus (arba maždaug 5,8 tūkst. Eur per mėnesį). Lietuvoje nedaug suskaičiuotume žmonių, gaunančių tokias pajamas.

Visgi dideli pinigai ne tik duoda, bet ir atima. Tyrimais nustatyta, kad nors pasitenkinimas gyvenimu nesiliauja didėti didėjant pajamoms (jei kitos sąlygos nesikeičia), tie, kas turi tiek pinigų, jog gali sau leisti ir leidžia viską, nebemoka džiaugtis mažais dalykais.

 
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė