Laimėtojai NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse

Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys.

Liepos 11-12 d. NATO viršūnių susitikimas Vilniuje pasmerktas tapti istoriniu, nes čia bus rašoma laimėtojų istorija.

Laimėjimas bus tai, jog Ukraina sulauks patvirtinimo, kad po karo galės tapti lygiaverte NATO nare. Laimėtojais čia taps ne vien ukrainiečiai ir Ukraina: tai laimėjimas Lietuvai, Baltijos šalims, Lenkijai, Vidurio Europai, visai Europos Sąjungai, JAV bei apskritai Vakarų bendruomenei.

NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse laiminčiųjų stovykla tvirtėja. Tai, kad Vokietija visam laikui dislokuos savo brigadą Lietuvoje, irgi nėra tik Lietuvos ar Vokietijos pergalė.

Ir netgi viešas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pažadas, kad Ukraina neleis Rusijai ar jos teroristinėms grupuotėms grasinti Lietuvos ir Lenkijos saugumui iš Baltarusijos pusės, nėra tik Lietuvos ar Lenkijos laimėjimas. Verta pastebėti, kad kuriasi naujas mažasis NATO, ypač svarbus Aljanso rytinis flangas.

Bet dar prieš viršūnių susitikimą Vilniuje tiek NATO, tiek ES lyderiams būtų prasminga laimėjimus sustiprinti bendru pareiškimu, kad rusijos imperinių šiukšlių atsikratymas arba jų išmetimas Baltarusijoje taip pat užtrauks labai konkrečią atsakomybę. Veidrodžio principu rusijai Vakarų taikomos sankcijos turėtų būti pritaikytos Baltarusijai.

Juk žlunganti imperija atsikrato milijardus kainavusios „Wagner“ samdinių grupės kaip šiukšlių, kurios (bent šiuo metu) netinkamos režimui. Lukašenkos sprendimas tas šiukšles priimti, su jomis gyventi. Kada bus skelbiama apie iš to kylančią atsakomybę, kada apie tai praneš ne vien V. Zelenskis?

„Wagnerininkai“ yra ne tik kriminalinė samdinių gauja, bet ir nusikaltėlių pasaulio milijardus plaunanti organizacija. Baltarusija galimai taps visos šios šešėlinės gaujos priedangos valstybe. Todėl „Wagner“ atsiradimas prie Vakarų sienų nėra iššūkis tik Lietuvai ar Lenkijai. Tai NATO ir ES bendras reikalas.

Vakarai turi priimti adekvačius sprendimus bei reaguoti į tai, kad Baltarusija tampa ir branduolinių rusijos šiukšlių atliekų aikštele. Kalbame tiek apie taktinį branduolinį ginklą, tiek apie Astravo AE atvejį.

Būtinos tikslios ir veiksmingos sankcijos visoms režimų lyderių šeimoms ir jų nariams, kurių dalis toliau prabangiai tarpsta Vakarų kurortuose ir sostinėse. Sankcijų turi sulaukti tiek putino, tiek prigožino aplinka. Nesusipratimu galima laikyti tai, kad teroristinės valstybės užsienio reikalų ministro šeima vis dar JAV, kai šeimos galva kremliuje toliau šneka apie Vakarų sąmokslus. Kompromisų negali likti.

Birželio viduryje Strasbūre buvo priimta teisinga Europos Parlamento rezoliucija, kuri nurodo kelią vardan stipresnės politinės ir augančios karinės-finansinės paramos Ukrainai, kuri tuo pačiu sustiprins Vakarus.

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad derybos dėl Ukrainos narystės ES turi prasidėti dar 2023-aisiais, o NATO viršūnių susitikimuose Vilniuje ir Vašingtone būtina sutarti, kad pilnateisės Ukrainos narystės NATO derybų procesas bus pradėtas iš karto karui pasibaigus. Iki karo pabaigos NATO sąjungininkai kartu su ES valstybėmis turės patvirtinti saugumo garantijų Ukrainai struktūrą. Linkėčiau, kad šie darbai būtų padaryti lenkiant grafiką.