Laura Kaziukonienė. Meilėje ir kare viskas… prasideda nuo skrandžio?

Laura Kaziukonienė yra šaltyje džiovintą maistą gaminančio lietuvių prekės ženklo „Super Garden“, kuriančio užkandžius Europos astronautams, įkūrėja.

„Karas“, kuris dar ne taip seniai daugeliui iš mūsų skambėjo kaip itin baugus bei tolimas žodis, pastaraisiais metais tapo mūsų kasdienybe: nuolat girdime ir kalbame apie gynybą, išmokome tokius terminus kaip „bepiločiai orlaiviai“ ar „radarai“, žiniasklaidoje mirga antraštės apie besikeičiančias fronto linijas ir apšaudymus. Nauja realybė, nauji terminai, naujos aktualijos.

Tačiau viena tema, be kurios sėkminga gynyba ir stipri kariuomenė yra neįsivaizduojama, visuomenės ausų kol kas nepasiekė. Nepaisant to, strateginiuose pasitarimuose ji kertinį vaidmenį užima jau dešimtmečius, o modernioje karyboje tapo dar svarbesnė. Kalbu apie karių mitybą – vieną iš svarbiausių sudedamųjų sėkmingos gynybos dalių.

Kariuomenės maistas yra svarbesnė tema, nei galėtumėte pagalvoti, todėl, kad jis toli gražu nėra tik būdas išgyventi. Mitybai priskiriamos įvairios užduotys: nuo atsparumo ligoms iki karių emocinės būklės gerinimo. Todėl nieko nuostabaus, kad NATO valstybių raciono planavime dalyvauja ne tik mitybos specialistai, bet ir  mokslininkai, tyrėjai, net psichologai.

Nusprendę astronautams skirtus šaltyje džiovintus užkandžius pritaikyti ir karo laukui, su komanda netrukome įprasti prie dar vieno šiais laikais būtino termino – „funkcinis maistas“. Maistas, kuris turi būti ne tik skanus ir patrauklus, sotus ir sveikas, tačiau tuo pat metu atlikti kritinį vaidmenį ginant Vakarų vertybes.

Imuniteto stiprinimas – pirmoji gynybos linija

Dar XVIII amžiuje vitamino C svarba padedant jūreiviams išvengti skorbuto buvo atrasta būtent britų karo laivyno gydytojo. Nuo tada suvokimas apie imuniteto stiprinimo svarbą tapo svarbia tema karyboje. Poreikis ilgą laiką gyventi sudėtingomis sąlygomis, susidurti su nenuspėjamais klimato bei gamtos iššūkiais, galiausiai – tankiai kartu gyvenant dideliam karių kiekiui tarp jų plintant įvairioms infekcijoms, nuo elementarios slogos iki išties rimtų susirgimų, natūralu, tapo rimtu iššūkiu karių mitybos specialistams.

Ligos kariuomenėse istoriškai yra nulėmusios ne vieno karo baigtį. Išsekę, kovoti nepajėgūs žmonės tapo griūvančių imperijų ir pralaimėtų itin žinomų mūšių priežastimi. Nenuostabu, kad mūsų laikais karių daviniai tiesiog privalo būti praturtinti antioksidantais ir vitaminais C bei E, cinku ir omega-3 riebalų rūgštimis. Ne tik padedant jiems išlikti sveikiems bei stipriems mūšyje, bet ir tokiems pat sugrįžti namo.

Čia itin naudingas tampa džiovinimas šaltyje: maistą išsausinant be karščio, visi jame esantys vitaminai bei mineralai išlieka ir yra lengvai pasisavinami. Šaltyje džiovintos braškės, obuoliai, mėlynės ir kitos uogos bei vaisiai – įprasta šiandieninio standartinio kario davinio dalis. Lengvas, kompaktiškas ir ilgai galiojantis maistas leidžia palaikyti stiprų imunitetą ir gauti visus reikiamus vitaminus. Būtent to pritrūko skorbuto kamuojamiems britų jūreiviams prieš kelis šimtmečius, ilgus mėnesius leidžiantiems jūroje ir negalintiems gauti pakankamai citrusinių vaisių bei kitų greitai gendančių vitaminų šaltinių.

Ištvermės kodo „nuhack‘inimas“ karo lauke

Kovos sąlygomis energijos poreikiai gali siekti 4 – 6 tūkst. kalorijų per dieną, palyginimui daugelis mūsų jų sudeginame vos 2 tūkst. Todėl karių maitinimo sistema turi užtikrinti ilgalaikį ir nuolatinį energijos tiekimą, nors apkasuose užkandžiauti ar sočiai vakarieniauti pavyksta toli gražu ne visada. Todėl karo mitybos specialistams bendradarbiaujant su mokslininkais tenka imtis nestandartinių sprendimų.

Džiovinimo šaltyje technologija leidžia lengvai ir greitai paruošti kaloringus, maistingus patiekalus lauko sąlygomis, tad natūralu, kad ji greitai pritapo ir čia. Pavyzdžiui, NATO kario davinyje dažnai rastume šaltyje džiovintų pastos patiekalų, troškinių, ryžių dubenėlių, karių ar net keptų kiaušinių. JAV kariai taip pat užkandžiauja riešutų sviestu ir panašiais kaloringais produktais.

Be tokios mums, gyvenantiems taikos sąlygomis, pernelyg sočios mitybos kariauti taptų tiesiog neįmanoma: nepadėtų jokie ginklai ar išmanūs sprendimai.

Viena medžiaga mūšyje – svarbesnė už visas kitas

Baltymai būtini mums visiems, jie turėtų sudaryti apie 10 proc. mūsų suvalgomo maisto, tačiau karo sąlygomis šis kiekis išauga net dvigubai: bene penktadalis kario maisto raciono privalo būti baltymai, siekiant išvengti išsekimo ir padėti raumenims atsistatyti.

Šiais laikais tai reiškia ne tik baltymų turtingą maistą, tokį kaip mėsa, riešutai ar ankštinės daržovės, bet ir specialius baltyminius užkandžius bei kokteilius. Daugelis esame matę baltymų batonėlius, juos dažnai renkasi sportuojantieji ir gyvenantys aktyvų gyvenimą. Vis dėlto įprasto, parduotuvėje randamo batonėlio sudėtyje baltymų paprastai yra 10 – 20 gramų, tuo tarpu, pavyzdžiui, mūsų specialiai kariams sukurtuose šaltyje džiovintuose baltymų užkandžiuose jų – daugiau nei 30 gramų. Kiekiai atrodo drastiški, tačiau svarbu dar ir dar kartą suprasti, kad mityba karo sąlygomis – tai dar vienas strateginis gynybos, kovos įrankis, tiek pat svarbus, kiek bet kuri kita kario amunicijos dalis, o dažnai – dar svarbesnė.

Emocinė karių savijauta: maistas primena namus

Be fizinių privalumų, maistas turi ir didelį psichologinį poveikį. Ne tik mūšio lauke: maistas svarbus mums visiems, su juo siejame daugybę prisiminimų ir emocijų, jis tiesiogiai veikia mūsų savijautą. Maistas tampa ypatingai svarbus, kai susiduriame su sudėtingomis sąlygomis: išgyvename sudėtingas patirtis, jaučiamės vieniši ar, pavyzdžiui, mėnesių mėnesius leidžiame kosmose. Ar tuo labiau – karo lauke.

Tyrimai rodo, kad tokiomis akimirkomis žmonės ypatingai nori cukraus bei skonių, kurie jiems kelia malonius prisiminimus. Natūralu, kad užtikrinti kariams galimybę turėti malonią pertraukėlę, pasikrauti geromis emocijomis ir pasinerti į malonius prisiminimus, yra tiesiog būtina, norint padėti jiems išgyventi neapsakomai sudėtingomis karo sąlygomis.

Todėl karių maisto racione visuomet rasime saldumynų, vaikystę priminti galinčių užkandžių bei patiekalų, o atokvėpio minutėmis jiems dažnai gaminami itin sotūs, komforto jausmą keliantys ir net šventes primenantys valgiai.

Tai – mažiausiai ką galime padaryti siekdami padėti mus ginti pasiryžusiems žmonėms bent trumpam pasijusti geriau bei išlaikyti motyvaciją.

Vakarų kariuomenėse mitybos mokslas ir toliau sparčiai tobulės: pratybose ir tikrų mūšių lauke nuolat mokomės dar geriau suprasti, kaip tinkamas maistas gali padėti efektyviau gintis, geriau jaustis, išvengti ligų bei išsaugoti emocinę sveikatą, todėl tiek mes, tiek mūsų kolegos, esu tikra, kurs vis naujus, vis tobulesnius užkandžius bei ištisus patiekalus, galinčius atlikti konkrečias funkcijas kariniuose konfliktuose.