Lietuvai atlaikius pandemijos smūgį pavasarį, SEB bankas šiemet prognozuoja mažesnį ūkio smukimą

• Tikslinama ekonomikos prognozė: SEB bankas skaičiuoja, kad šalies ūkis šiemet trauksis 6,7 proc., o kitąmet augs 5,3 procento.
• Lietuvos ekonomika šiemet kris gerokai mažiau negu euro zonos vidurkis
• Didžiausia grėsmė dabartinei prognozei lieka ta pati – atsinaujinantis koronaviruso protrūkis ir Lietuvoje, ir pagrindinėse eksporto rinkose

Antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika traukėsi lėčiau nei tikėtasi, ir SEB bankas prognozuoja, kad šalies ūkis šiemet trauksis 6,7 proc., kitąmet didės 5,4 proc., o 2022 m. augs 3 proc. Paskutinį kartą prognozė buvo atnaujinta gegužės pradžioje, kai prognozuota, kad Lietuvos BVP šiais metais smuks 8,7 proc.

Pristatydamas antrojo šių metų ketvirčio „Lietuvos makroekonomikos apžvalgą“, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pažymėjo, kad prognozė tikslinama atsižvelgiant į naujausius pramonės, mažmeninės prekybos ir vidaus vartojimo duomenis. Jie liudija, kad šalies visuomenė ir verslas pirmąjį COVID-19 smūgį atrėmė sėkmingiau negu tikėtasi.

„Visi turėjome progą prisiminti pamoką: jei esi pasirengęs ekonominiam šokui, o jam ištikus – elgiesi ryžtingai, ištverti ir atsigauti yra kur kas lengviau. Iki prasidedant COVID-19 krizei Lietuvos ekonomikoje nebuvo ryškesnio disbalanso, tai padėjo neblogai atlaikyti pandemijos smūgį, o sąlygos verslui kopti iš duobės antrąją šių metų pusę yra palankios – žinoma, jei pavyks išvengti antro pandemijos protrūkio Lietuvoje. Tačiau suprantame, kad, kol virusas Lietuvoje ir pasaulyje nebus visiškai suvaldytas, ekonomika neveiks visu pajėgumu ir metinis nuosmukis liks visais likusiais metų ketvirčiais“, – pabrėžė T. Povilauskas.

Vartojimas traukėsi mažiau nei nuogąstauta pavasarį

Pasak jo, SEB bankas nuo pat koronaviruso protrūkio pradžios teigė, kad pandemijos įtaka Lietuvos ekonomikai bus mažesnė nei daugeliui kitų euro zonos valstybių, ir ši prognozė pasitvirtina. Dėl palyginti gero epidemiologinės krizės suvaldymo, mažesnės turizmo, automobilių gamybos sektoriaus įtakos ūkiui ir kitų veiksnių, šalies ekonomika smuks mažiau nei euro zonos. Pastaroji, SEB grupės prognozėmis, trauksis 9 proc., o kitąmet augs 6,7 procento.

Lietuvos ūkiui kopti iš duobės padeda atsigaunantis vidaus vartojimas, kuris balandį ir gegužę traukėsi gerokai mažiau nei buvo baiminamasi karantino pradžioje. Mažmeninės prekybos apyvarta gegužę lyginamosiomis kainomis buvo tik 0,6 proc. mažesnė nei prieš metus, o neįtraukiant degalų pardavimo, mažmeninė prekyba ūgtelėjo 1,8 proc. Vartotojų lūkesčiai ir pasitikėjimo rodiklis grįžo į 2017 m. lygį, o tai geras ženklas prekes parduodančioms ir paslaugas teikiančioms įmonėms. Daugiausiai nerimo kelia vartojimo pokyčiai ketvirtą ketvirtį, kuris yra pats aktyviausias prekybininkams, nes žmonės, ypač nepalankiu epidemiologinės padėties atveju, gali vėl labai greitai apriboti išlaidas.

T. Povilauskas atkreipia dėmesį ir į darbo rinkos rodiklius, kurie taip pat rodo, kad pandemijos smūgį Lietuva sutiko neblogai – nedarbo šuolis buvo mažesnis nei nuogąstauta karantino pradžioje. Registruotas nedarbas Lietuvoje nuo vasario pabaigos ūgtelėjo 2,7 proc. punkto. SEB bankas prognozuoja, kad šiemet vidutinis nedarbas piką pasieks metų pabaigoje, o vidutinis nedarbas bus 9,3 procento. Kitąmet jis sumažės iki 8,4 procentų.

SEB bankas prognozuoja, kad 2020 metais vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius bus 2,5 proc. didesnis negu prieš metus, o 2021 metais augs 3,5 procentais. „Sodros“ duomenys balandį ir gegužę aiškiai parodė, kad vidutinį darbo užmokestį nuo metinio smukimo gelbėjo išlikusios stabilios algos valstybės sektoriuje, priešingai negu privačiame sektoriuje. Kitų metų algų pokytis vėl priklausys ne tik nuo ekonomikos tendencijų, bet ir nuo sprendimų, kaip keisti minimalią mėnesio algą (MMA) bei valstybės sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio fondą. Labai tikėtina, kad, jeigu MMA kitąmet ir augs, tai minimaliu dydžiu, o valstybės sektoriaus darbuotojams teks pasitenkinti lėčiau augančiomis algomis.

Koronaviruso protrūkis didžiausią įtaką padarė energijos išteklių kainai, kuri per metus sumažėjo beveik penktadaliu. Atmetus šių išteklių pigimo įtaka, metinė infliacija liko tradiciniame 2,5-3 proc. intervale. SEB bankas nekeičia ankstesnės prognozės, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 0,8 proc., o 2021 m. – 2,2 proc.

Pramonės nuosmukis taip pat silpnėja

Nors per pirmus penkis metų mėnesius pramonė smuko 5,1 proc., o apdirbamoji gamyba – 5,5 proc., atsigavimo ženklų matyti ir šioje srityje. Dalies pramonės įmonių gamybos apimtys gegužę jau buvo didesnės nei balandį, birželio pabaigoje sulėtėjo elektros vartojimo smukimas, o tai liudija, kad pramonės gamybos lėtėjimas tampa vis mažesnis. Atsitiesiant svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikai, artimiausiais mėnesiais tikėtinas mažesnis pramonės smukimas. Tačiau šis sektorius yra ir pats jautriausias, todėl liekame atsargūs prognozuodami pramonės gamybos pokyčius artimiausiais mėnesiais.

„Įdomiai pakito paskolų ir indėlių sumos nuo vasario pabaigos. Kredito įstaigų paskolų ne finansų bendrovėms portfelis gegužės pabaigoje buvo 480 mln. eurų mažesnis negu vasario pabaigoje, bet tuo pačiu bendrovių indėliai padidėjo 530 mln. eurų. Panašu, kad verslas mažino apyvartinį kapitalą, bet kartu ir išlaikė neblogą pinigų srautą iš pagrindinės veiklos. Padėjo ir valdžios skatinimo priemonės – įmonės, taupydamos lėšas, įsiskolino valdžiai laiku nesumokėdamos jau daugiau negu pusę milijardo eurų. Taip pat sparčiai augo ir gyventojų indėliai. Visa tai, sėkmingai susitvarkius su koronaviruso problemomis, gali turėti teigiamą įtaką vartojimui ir investicijoms kitais metais“, – komentuoja SEB banko ekonomistas T. Povilauskas.

Nacionalinio biudžeto pajamos per penkis šių metų mėnesius buvo 12,7 proc. mažesnės nei planuota ir 6,8 proc. atsiliko nuo 2019 m. lygio. Biudžeto deficitas šiemet išaugs, bet tai nėra taip blogai, palyginti su tuo, kas galėjo nutikti ekonomikai, jei valstybė nebūtų ėmusi priemonių. Karantino mėnesiai parodė, kurios skatinimo priemonės verslui ir gyventojams naudingiausios. Tai – paskolos lengvatinėmis sąlygomis, palūkanų kompensavimas, galimybė atidėti mokesčius „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Valstybė turi būti pasirengusi greitai didinti šių priemonių apimtis, jei situacija vėl imtų blogėti. Visgi stebint geresnes ekonomikos tendencijas, reikia vengti naujų ir perteklinių valstybės išlaidavimo priemonių.