Lietuviai maistui išleidžia mažiausiai Baltijos šalyse

Lyginant Baltijos šalių namų ūkių išlaidas maistui, mažiausiai šiam poreikiui išlaidų skiria lietuviai. Keturių asmenų šeima, gyvenanti Vilniuje, rekomenduojamam maisto produktų krepšeliui išleidžia 291 eurą per mėnesį. Tuo tarpu šeimai Rygoje šis maisto krepšelis kainuotų 7,2 proc. daugiau (312 Eur), o Taline – 2,7 proc. daugiau (299 Eur). Tokius rezultatus atskleidžia trečius metus iš eilės „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliekamas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas.

„Suma, kurią per mėnesį maistui skiria dviejų suaugusiųjų ir dviejų nepilnamečių vaikų šeima, ir toliau išlieka didžiausia Rygoje. Kita vertus, per pastaruosius metus ir Latvijos, ir Estijos sostinėse šeimų išlaidos maistui sumažėjo beveik 6 proc. arba apie 20 eurų. Tuo tarpu Vilniuje maistui skiriamų lėšų dydis keitėsi nežymiai”, – tyrimo rezultatus komentuoja Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Kaip ir pernai metais, didžiausią maisto krepšelio išlaidų dalį sudaro baltymų grupei priskiriami produktai – mėsa, žuvis, pupelės, riešutai. Estijoje šiems produktams išleidžiama daugiausiai – 40 proc. visų maistui skirtų lėšų, Lietuvoje ir Latvijoje šiek tiek mažiau (36 proc.). Lėšos, skiriamos duonos ir grūdų gaminiams bei pieno produktams, sudaro apie trečdalį šeimos išlaidų maistui visose Baltijos šalių sostinėse. Beveik po dešimtadalį biudžeto šeimos skiria vaisiams ir daržovėms.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad Baltijos šalių sostinių gyventojai naudojasi nuolaidomis. Prekės, parduodamos su nuolaida, sudaro didžiąją visų maisto ir kitų kasdienių produktų pardavimų dalį Lietuvoje ir Latvijoje (daugiau nei 40 proc.), Estijoje šiek tiek mažiau (virš 30 proc.). Taip pat vartotojai dažnai yra linkę pirkti nukainotas prekes, jei prekės ženklai jiems yra gerai pažįstami ir mėgstami.

Lyginant Baltijos šalių namų ūkių pagrindines išlaidas, lietuviai ir latviai maistui skiria didžiausią savo pajamų dalį. „Keturių asmenų šeima Vilniuje ar Rygoje maistui skiria maždaug 23 proc. bendrų pajamų, tuo tarpu Taline maistui skiriama 15 proc. visų pajamų, – paaiškina O. Bložienė. – Nors vidutinė rekomenduojamų maisto produktų krepšelio kaina Vilniuje ir Taline yra panaši, tačiau procentinį skirtumą lemia gerokai aukštesnis vidutinis darbo užmokestis Estijos sostinėje.”

Per pastaruosius metus šeimų grynosios pajamos augo visose Baltijos šalių sostinėse: Taline – 9,4 proc., Rygoje – 7,7 proc., Vilniuje – 4 procentais. Taline gyvenančių šeimų su dviem nepilnamečiais vaikais pajamų augimas daugiausia siejamas ne tik su atlyginimų, bet ir vaiko pašalpos bei neapmokestinamo minimumo didinimu.

„Lygindami vidutines pajamas ir maistui skiriamas išlaidas, pastebime, kad šiemet keturių asmenų šeimai po apsilankymo maisto prekių parduotuvėje lieka daugiau pinigų nei pernai. Taline gyvenanti šeima per šiuos metus maistui išleis 186 eurais mažiau nei pernai, Rygoje šios išlaidos bus mažesnės 115 eurų, o Vilniuje – 45,70 eurais“, – skaičiuoja O. Bložienė. Pasak jos, tai suteikia šeimoms daugiau finansinės laisvės ir saugumo. Kita vertus, „Swedbank“ ekspertė pataria, kad reikėtų įvertinti ir galimybę atsidėti daugiau pinigų taupymui.
Apie atliktą tyrimą
Rekomenduojamas maisto produktų krepšelis sudarytas remiantis Estijos mitybos mokslų organizacijos metodika, pagal kurią kalorijų norma vienam asmeniui turi siekti 2400 kalorijų per parą. Tyrimo duomenis – rekomenduojamame maisto prekių krepšelyje esančių maisto produktų kainas – šių metų vasario mėnesį surinko tyrimų bendrovė „AC Nielsen Baltics“. Kainos buvo renkamos kiekvienos Baltijos šalies sostinės prekybos centruose, kurių bendrai šalyje užimama rinkos dalis sudaro galimybes atspindėti visos šalies kainų lygį.