NVSC nuotr.
Lietuvoje didėja sergamumas gripu
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad 2019 m. 41-ąją savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 61,8 atv. 10 tūkst. gyventojų, kai prieš savaitę – 58,6 atv. 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas Kauno apskrityje (70,9 atv. 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Telšių apskrityje (43,9 atv. 10 tūkst. gyventojų). 2018 m. 41-ąją savaitę Lietuvoje sergančiųjų buvo šiek tiek daugiau – 64,4 atv. 10 tūkst. gyventojų, didžiausias – Alytaus apskrityje (78,7 atv. 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Šiaulių apskrityje (41,5 atv. 10 tūkst. gyventojų).
Sergamumas gripu ir ŪVKTI 2019 m. 41-ąją savaitę skirtingose apskrityse ir visoje Lietuvoje:
Apskritis | Gripo atvejų skaičius | ŪVKTI atvejų skaičius | Gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius | Sergamumo rodiklis (atvejų skaičius/10000 gyv.) |
Alytaus | 2 | 937 | 939 | 69,6 |
Kauno | 10 | 3972 | 3982 | 70,9 |
Klaipėdos | 4 | 1975 | 1979 | 62,1 |
Marijampolės | 0 | 813 | 813 | 59,2 |
Panevėžio | 3 | 1215 | 1218 | 57,3 |
Šiaulių | 1 | 1420 | 1421 | 54,3 |
Tauragės | 3 | 429 | 432 | 46,6 |
Telšių | 4 | 571 | 575 | 43,9 |
Utenos | 0 | 740 | 740 | 58,8 |
Vilniaus | 9 | 5131 | 5140 | 63,0 |
Lietuva | 36 | 17203 | 17239 | 61,8 |
Išsamesnius sergamumo gripu ir ŪVKTI savaitinius duomenis apskrityse galite rasti adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/gripas-1/sergamumo-gripu-ir-uminemis-virsutiniu-kvepavimo-taku-infekcijomis-savaitiniai-duomenys-apskrityse
Gripo simptomai
Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val. (vidutiniškai per 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, pagrindiniai simptomai yra šie:
- Aukšta temperatūra (aukštesnė nei 38 °C).
- Kosulys (paprastai sausas).
- Galvos, raumenų ir sąnarių skausmas.
- Sunkus negalavimas (prasta savijauta).
- Gerklės skausmas ir sloga.
Kosulys gali būti sunkus ir trukti 2 ar daugiau savaičių. Dauguma žmonių pasveiksta per savaitę be medicininės pagalbos, tačiau gripas, ypač rizikos grupei priklausantiems asmenims (išvardinti žemiau), gali sukelti sunkias komplikacijas (plaučių uždegimą, akių uždegimą, sinusitą, miokarditą, encefalitą, meningitą) ar net mirtį, todėl pasijutus blogiau, geriausia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Kaip užsikrečiama?
Sergančiam žmogui kosėjant arba čiaudint, lašeliai, kuriuose yra gripo virusas išsisklaido ore. Jie gali išplisti metro atstumu bei užkrėsti šalia esančius žmones, kurie įkvėpia šių lašelių. Gripu galima užsikrėsti ir užterštomis rankomis palietus akis, nosį, burną.
Greičiausiai infekcija plinta prastai vėdinamose uždarose patalpose. Dažniausiai – mokyklose, ligoninėse, prekybos centruose ir kt.
Kaip apsisaugoti?
Pati efektyviausia prevencijos priemonė – vakcinacija. Dėl gripo virusui būdingos kaitos, kiekvienais metais vakcinos sudėtis skiriasi, todėl ir skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant gripo sezonui ar gripo sezono pradžioje. Skiepytis rekomenduojama visiems, o ypač rizikos grupei priklausantiems asmenims:
- 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys;
- asmenys, sergantys lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;
- asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- medicinos įstaigų darbuotojai;
- nėščiosios.
Šie asmenys kasmet skiepijami nemokama sezoninio gripo vakcina. Norintys pasiskiepyti turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kitos visuomenės sveikatos specialistų rekomenduojamos apsaugos priemonės:
- Rankų higiena – pagrindinė nespecifinės profilaktikos priemonė. Plauti rankas su muilu rekomenduojama reguliariai, bet ypač – nusikosėjus ar nusičiaudėjus.
- Patariama neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos.
- Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos – užsidengti nosį ir burną, panaudotas nosinaites išmesti tam skirtose vietose.
- Nuolat vėdinti patalpas.
- Pajutus gripo simptomus, patariama neiti į darbą ar ugdymo įstaigą, likti namuose.
- Vengti kontakto su sergančiais asmenimis.
- Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
- Vengti masinių žmonių susibūrimo vietų.
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!