Lietuvoje yra 50 tūkst. darbingo amžiaus bedarbių: pateikė siūlymus, kaip juos grąžinti į darbo rinką

Lietuvoje šiuo metu yra apie 50 tūkst. bedarbių, kurie galėtų sėkmingai dirbti, tačiau neturi išsilavinimo ir savimi nepasitiki, neigiamai vertina savo galimybes, yra menkai finansiškai išprusę. Daugelis tokių „nematomų žmonių“ nepasitiki valstybine socialinių išmokų sistema, atsiduria šešėlinėje ekonomikoje ir visuomenėje tampa tarsi nematomi.

Baltijos šalių mastu atliktas tyrimas „Atraskime Nematomus žmones: ko oficiali statistika nepasako apie gyventojus ir jų problemas“ taip pat atskleidžia, kad ši grupė turi motyvacijos dirbti, tačiau jai stinga socialinių įgūdžių ir tinkamos visuomenės pagalbos. Vis dėlto iš ilgo nedarbo gniaužtų šiuos žmones ištraukti įmanoma, sako specialistai.

Atsiduria užburtame rate

Tūkstančių žmonių „nematomumą“ lemia žemas išsilavinimas ir menkas finansinis raštingumas. Nepasitikėdami socialinėmis išmokomis, jie atsiduria šešėlinėje ekonomikoje, todėl gauna mažesnes pajamas. Netekę galimybės naudotis finansinėmis paslaugomis, jie linkę save vertinti neigiamai.

„Motyvacijos dirbti šie žmonės turi daug, tačiau keistis nenori. Dauguma žemesnio išsilavinimo žmonių ieško konkretumo ir stabilumo. Šie žmonės skiria darbą į dvi dalis: mano reikalas padaryti tai, kas man pasakyta, o atsakomybė ir supratimas, kodėl darbas daromas – jau viršininko arba kitų reikalas. Tad netekę darbo šie žmonės retai imasi atsakomybės, netgi pamatuotos rizikos ar naujovių. Tačiau jie nori būti samdomi, dirbti konkretų darbą ir gauti laiku konkretų atlyginimą“, – sako Sonata Patkauskaitė, Lietuvos samariečių bendrijos vadovė.

Minėtos „nematomų žmonių“ grupės mąstymas ir pasaulėžiūra yra neigiama – nepasitenkinimas darbu, finansinis stresas, netikrumas dėl ateities turi įtakos jų pačių sveikatai ir santykiams. Netikrumas dėl ateities yra psichologinis aspektas, galintis turėti įtakos asmens kasdienių sprendimų kokybei, todėl susidaro tarsi užburtas ratas, kurio jame esantys asmenys negali įveikti.

Nekvalifikuotiems ir neišsilavinusiems galimybių mažiau

Praėjusiais metais kas trečias (35,5 proc.) Užimtumo tarnyboje registruotas darbo ieškantis žmogus, kuriam suteiktas  bedarbio statusas, neturėjo profesinio pasirengimo.

Rinkoje vyrauja pasiūlymai kvalifikuotiems darbininkams, o nekvalifikuotam darbui laisvų darbo vietų registruojama mažiau nei tokį darbą norinčių dirbti asmenų, tad kvalifikacijos neturėjimas – viena iš priežasčių, kodėl nekvalifikuotiems asmenims įsidarbinti yra sunkiau.

Šiuo metu Užimtumo tarnyboje ilgai nedirbantiems, žemos kvalifikacijos, priklausomybių ir įvairių asmeninių problemų turintiems žmonėms suteikiamas besirengiančio darbo rinkai statusas.

Pernai įvairiose užimtumo programose pradėjo dalyvauti 5,4 tūkst. žmonių, daugiausiai – darbo rinkai besirengiantys asmenys.  Šių programų esmė – psichologų, teisininkų arba socialinių darbuotojų paslaugos, laikinas užimtumas. 2024 metais numatyta 6,5 tūkst. asmenų įtraukti į užimtumo didinimo programas.

„Žemas išsilavinimas ir kliūtys užimtumui yra susijusios, todėl dėl šių priežasčių asmenys patiria didelių sunkumų darbo rinkoje. Dažniausiai neturi paklausių profesijų ir darbo įgūdžių, reikalingų šiandieninei rinkai, turi vieną ar keletą kliūčių užimtumui. Tokiam asmeniui iššūkiu tampa savęs įgalinimas taip, kad pavyktų užsidirbti pajamų“, – sako Milda Jankauskienė, Užimtumo tarnybos atstovė spaudai.

Daugelis socialinių pašalpų neieško

Dalis šių „nematomų žmonių“ galbūt turi vienokį ar kitokį darbą, tačiau nefigūruoja socialinėse ataskaitose, nes dirba nelegaliai.

„Žemesniojo išsilavinimo žmonės dažniausiai sutinka dirbti nelegalų darbą. Jie taip pat dažnai yra asmenys, kuriuos lengviau „išnaudoti“. Darbdaviai žemesnio išsilavinimo žmones dažnai kvailina – atskaičiuoja kažkokias valandų neišdirbimo normas, atlyginimus moka ne stabiliai ir ne laiku, nelegaliai“, – pastebi S. Patkauskaitė.

Žmonės, dirbantys mažai kvalifikuotą darbą, dažnai neturi finansinės pagalvės, todėl skuba pradėti dirbti, nes pajamos yra tiesiog gyvybiškai būtinos. Jie labai trokšta viršvalandžių, pamaininio darbo, nes tai yra papildomi pinigai.

„Geriausias, tokių žmonių nuomone, darbinio gyvenimo scenarijus: išėjau iš vieno samdomo darbo – nuėjau į kitą samdomą darbą. Tai asmenys, suprantantys, kad pinigai yra uždirbami, o ne gaunami. Jie sunkiai reaguoja į bedarbio išmokas ir socialines pašalpas”, – sako pašnekovė.

Kaip šiai grupei padėti?

Šiai „nematomų žmonių“ grupei žemas išsilavinimas, kuris lemia specifinius įsitikinimus apie visuomenės funkcionavimą ir finansus, trukdo siekti savo tikslų. Tai lemia neigiamą emocinę būseną, kuri ne visada leidžia jiems patiems pakeisti savo gyvenimo eigą. Jiems reikia išorinio postūmio.

Nematomais tapti žmonės dažnai pasirenka patys, tačiau dar dažniau tai lemia socialinės pagalbos sistemos spragos. Lietuvos samariečių bendrijos vadovė pastebi, kad neretai valstybinės institucijos, kurios turi rūpintis socialiai pažeidžiamais žmonėmis, džiaugiasi puikia į jas besikreipiančiųjų statistika, tačiau realios naudos neatneša.

Čia didesnį vaidmenį galėtų turėti nevyriausybinės organizacijos, tačiau, anot S. Patkauskaitės, jų indėlis dažnai yra nuvertinamas. Pasak jos, labai svarbu sukurti tokią sistemą, kuri gebėtų atskirti „profesionalius“ valstybės pinigų prašytojus ir atrasti tuos, kuriems tikrai reikia pagalbos.

„Tai žmonės, kurie yra nepratę gyventi ištiesta ranka, dažnai nedrįsta kreiptis pagalbos. Žmogus, ieškantis darbo, atsitrenkęs į sieną, pavadinimu „mes tau paskambinsim“ kelis kartus iš eilės užsidaro savyje, menksta jo savivertė. Dalis tokių žmonių netgi nesikreipia į Užimtumo tarnybą ar seniūnijas, kad gautų išmokas – jiems gėda. Deja, biudžetinės organizacijos NVO vis dar laiko konkurentais, o ne partneriais. Gal ateityje ir išmoksime  dirbti kartu, ir, reikia pripažinti, poslinkiai šiokie tokie yra, bet maži. Todėl dabar valstybinės įstaigos informacija nesidalina“, – teigia pašnekovė.

Ji taip pat mini galimybę sukurti tam tikrą asistentų sistemą – įvairių socialinių sričių specialistai galėtų padėti žmonėms lengviau įsilieti į darbo rinką.

„Asistentas galėtų būti viena iš išeičių. Jie galėtų žmonėms parašyti CV, kartu dalyvauti darbo pokalbiuose, skambinti ir suderinti susitikimus. Juolab kad tai būtų puikus tarpininkas ir pagalbininkas ne tik bedarbiui, bet ir darbdaviui. Jis būtų kaip tarpinė grandis“, – teigia S. Patkauskaitė.

Dar vienas dalykas, kuris jos manymu, galėtų padėti žmonėms, netekusiems darbo, jo ieškantiems ir apskritai žemesnio išsilavinimo žmonėms – socialinių įgūdžių mokymai, kurie išmokytų, kaip gyventi gaunant nedidelį atlyginimą, kaip susidėlioti savo darbotvarkę, išvengti žalingų įpročių, pateikti save darbdaviams ir t.t.

Tyrimą atlikusių ekspertų taip pat išskirtos tokios sritys, kaip finansinio raštingumo didinimas, finansinio nerimo mažinimas, emocinės sveikatos gerinimas. Siekiant išmokyti geriau tvarkytis su finansais ekspertai pataria tokiems žmonėms organizuoti paskolų valdymo konsultacijas.

Kas 5 lietuvis yra „nematomas“, nes jų problemų svorio ir gilių pėdsakų niekas nepastebi. „Nematomi žmonės“ – tai socialinis projektas, skirtas padėti jiems būti pamatytiems. Daugiau apie projektą ir „nematomumo“ testas: www.nematomizmones.lt

Tyrimas atliktas Rygos Verslo, menų ir technologijų universiteto RISEBA, Talino technologijų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto kartu su Latvijos tyrimų bendrovėmis „Ex Novo“ ir „Motival Development“, padedant tarptautinei kompanijai „IPF Digital“.