Lietuvos BVP praėjusį ketvirtį lūkesčių nebeviršijo

Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Lietuvos BVP paskutinį 2021 metų ketvirtį buvo 4,4 proc. didesnis negu prieš metus. Per visus 2021 metus BVP padidėjo 4,8 procentais. Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, metinis BVP pokytis ketvirtą ketvirtį buvo 4,8 proc., o per ketvirtį BVP padidėjo 0,5 procentais. Toks ketvirčio pokytis yra didesnis negu buvo trečią ketvirtį, kai BVP per ketvirtį nepakito. Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai praėjusį ketvirtį darė pramonės, prekybos ir informacijos bei ryšių sektoriai, neigiamą – statybų sektorius. Tokio spartaus BVP augimo nebeišvysime nei 2022, nei 2023 metais.

Praėjusio ketvirčio BVP rezultatas buvo labai arti mūsų prognozės, galiojusios nuo lapkričio, kai teigėme, kad paskutinį metų ketvirtį metinis BVP pokytis sieks apie 5 procentus. Tačiau priešingai negu ankstesniais ketvirčiais, šįkart mūsų gana atsargios prognozės nebuvo viršytos. Be to, ir visų 2021 metų BVP pokytis buvo šiek tiek mažesnis negu mūsų prognozuotas 4,9 proc. augimas. Kita vertus, tai pirmas įvertis ir po mėnesio rezultatai gali būti pagerinti.

Jau žinome, kad dvi labai svarbios ūkio šakos – pramonė ir mažmeninės prekyba – augo daugiau, negu prognozavome. Tačiau panašu, kad neigiamą įtaką paskutinį ketvirtį galėjo daryti prastesni negu tikėtasi statybų ir transporto sektorių rezultatai.

Pramonės produkcijos, išskyrus naftos produktus, apimtis lyginamosiomis kainomis ketvirtą ketvirtį buvo net 21,4 proc. didesnė negu prieš metus. Akivaizdu, kad pramonės įmonės praėjusiais metais sugebėjo sėkmingai spręsti kylančias tiekimo grandinės problemas ir patenkinti augusius užsakymus. Paskutinį ketvirtį daugiausiai augo cheminių produktų, kompiuterinių, optinių, medicinos įrenginių, elektronikos, kitos įrangos gamyba. Naujausios apklausos rodo, kad įmonių užsakymai yra dideli, tačiau ir toliau problemų kelia aukštos žaliavų kainos, darbuotojų trūkumas ir nepalankių geopolitinių įvykių įtaka užsienio prekybai.

Gyventojai paskutinį metų ketvirtį išlaidavo drąsiai

Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis ketvirtą ketvirtį buvo 12 proc. didesnė negu prieš metus. Vien gruodį metinis pokytis buvo 16,8 procento. Nors tikėjomės, kad kalėdinė prekyba turėjo būti labai sėkminga, praėjusią savaitę paskelbti oficialūs prekybos duomenys viršijo lūkesčius. Nereikia pamiršti, kad įtakos tokiam dideliam augimui gruodį turėjo ir tai, kad prieš metus gruodį pusę mėnesio nemažai parduotuvių dėl ribojimų nedirbo. Visgi šių metų pirmas ketvirtis prekybininkams jau bus gerokai prastesnis ir dėl retesnio pirkėjų apsilankymo parduotuvėse, ir dėl išaugusios infliacijos, kuri darys vis didesnę įtaką realiam namų ūkių vartojimui.

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį buvo nedaug ribojimų apgyvendinimo ir maitinimo, kelionių, meno, kultūros, sporto renginių organizavimo sektoriams, o tokių paslaugų paklausa buvo didelė, todėl tai irgi turėjo teigiamą įtaką šalies metiniam BVP pokyčiui. Pavyzdžiui, vien maitinimo sektoriaus apyvarta lyginamosiomis kainomis buvo 79 proc. didesnė negu prieš metus. Praėjusių metų pradžia dėl karantino buvo prasta šiems sektoriams, todėl šių metų pirmą ketvirtį, jeigu neatsiras ribojimų, metinis šių sektoriaus apyvartos pokytis išliks didelis.

Ankstesniais praėjusių metų ketvirčiais BVP 0,3–0,4 procentinio punkto padidėjo dėl sparčiai augusio informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriaus. Mažai tikėtina, kad kas pasikeitė praėjusių metų paskutinį ketvirtį, o šio sektoriaus indėlis išliko teigiamas ir svarbus ekonomikai.

Silpnas praėjusių metų statybų sektoriaus ketvirtis

Kol kas paskelbti praėjusių metų spalio ir lapkričio mėnesio statybos darbų duomenys rodo, kad paskutinį metų ketvirtį statybų sektoriaus įtaka šalies BVP pokyčiui galėjo būti net ir neigiama. Aukštos statybinių medžiagų kainos, medžiagų tiekimo trikdžiai, nesutarimai dėl valstybinių užsakymų kainodaros buvo pagrindiniai veiksniai, neleidę statybų bendrovėms džiaugtis gerais rezultatais.

Sudėtinga įvertinti transporto sektoriaus įtaką BVP paskutinį ketvirtį. Aišku tai, kad paskutinį ketvirtį krovinių apyvarta geležinkeliu buvo 11 proc. mažesnė prieš metus, o krovinių krova Klaipėdos jūrų uoste krito 9,5 procento. Tačiau gerokai didesnę įtaką Lietuvos BVP daro krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis įmonių rezultatai, o kol kas daugiau žinių, kad paskutinis ketvirtis turėjo būti neblogas dėl užsakymų gausos.

Prognozuojame, kad šiemet Lietuvos BVP jau augs gerokai lėčiau negu prieš metus – 3,5 procento. Matome, kad yra nemažai tikėtinų veiksnių, kurie gali lemti ir daug lėtesnį ekonomikos augimą, tačiau manome, kad kol kas įtraukti jų galimos įtakos į pagrindinį ekonomikos scenarijų nereikėtų.