M. Laukevičius: augimą JAV rinkose skatina lūkesčiai dėl verslui palankių D. Trumpo sprendimų

Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

Akcijų biržos JAV per pastarąjį mėnesį užkopė į naujas aukštumas – pozityvumo pliūpsnį lėmė santykinai sklandžiai praėję JAV prezidento rinkimai ir jų laimėtoju tapęs Donaldas Trumpas. Nors jis yra pagarsėjęs prieštaringais pasisakymais, rinkos kol kas tai vertina labiau kaip politinę retoriką ir tikisi, kad jis bus linkęs atsižvelgti į verslo interesus, o jo vykdoma politika užtikrins palankias sąlygas tolesniam JAV įmonių augimui.

Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500“ nuo šių metų pradžios jau yra pakilęs apie 27 proc. Jei tokiame lygyje jis išsilaikys iki metų pabaigos, jis turėtų viršyti praėjusių metų prieaugį, kuris sudarė apie 23 proc.

Nepaisant aukštų įverčių ir didelės koncentracijos, t. y. indekso augimą iš esmės lemiančio technologijų ir DI sektoriaus įmonių, šiuo metu nemažai analitikų prognozuoja, kad dviženklis augimas D. Trumpo dėka turėtų tęstis ir toliau.

Vis dėlto didelė indekso koncentracija gali rodyti kelis dalykus – kad technologijų sektorius yra pervertintas ir jo įverčiai turėtų grįžti arčiau istorinių vidurkių, kas lemtų indekso korekciją. Pagal kitą scenarijų augimas turėtų išplisti į kitus sektorius, o prie tolesnio indekso augimo prisidės ne vien technologijų sektoriaus įmonės. Aišku, kad šis scenarijus išsipildytų, reikia verslui palankios naujos JAV administracijos politikos, kurios gairės ims ryškėti artimiausiais mėnesiais.

Tolesnis JAV ekonomikos augimas

JAV paskelbtas antras trečio ketvirčio BPV įvertis, kuris parodė 2,8 proc. siekusį augimą. Pagrindinė JAV ekonomikos augimo varomoji jėga – vartojimo išlaidos, – padidėjo 3,5 proc. Tai didžiausias šuolis šįmet.

Spalio mėnesio infliacijos duomenys paskelbti tą pačią dieną parodė spartėjimo tendenciją. Pagrindinio asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas padidėjo 2,8 proc., palyginti su praėjusių metų spalio mėnesiu, ir 0,3 proc., palyginti su šių metų rugsėju. Verta paminėti, kad šiam infliacijos paspartėjimui įtakos turėjo ir didesnės JAV rinkų akcijų kainos.

Penktadienio, lapkričio 29 d. rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ paaugo 3,51 proc., „S&P 500“ sesiją baigė 2,35 proc. aukščiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ pakilo 2,27 proc.

D.Trumpo pažadai augina „Teslos“ akcijų kainą

Lapkričio pabaigoje savo trečio ketvirčio rezultatus paskelbė DI lustų gamintoja „Nvidia Corp.“ Rezultatai ir prognozės dėl ateities nepateisino aukštų rinkos lūkesčių, investuotojams taip pat kilo nuogąstavimų dėl naujų produktų, apie kuriuos paskelbė bendrovė, gamybos ir vystymo kaštų įtakos ateities pelno maržoms.

Dar šių metų pabaigoje „Nvidia“ ketina pradėti gaminti naujos architektūros DI lustus „Blackwell“, kuriuos savo duomenų centruose jau paskelbė ketinančios naudoti „Microsoft“ ir „Oracle“.

„Nvidia“ akcijų kaina po rezultatų paskelbimo pasikoregavo maždaug 6 proc., vis dėlto nuo metų pradžios ji yra išaugusi apie 3 kartus – nuo maždaug 45 JAV dol. už akciją metų pradžioje iki 138 JAV dol. lapkričio pabaigoje.

Elektromobilių gamintoja „Tesla Inc.“ taip pat pateko į naujienų antraštes, nes jos savininkas Elonas Muskas palaiko glaudžius ryšius su išrinktuoju prezidentu D. Trumpu, kuris yra pažadėjęs supaprastinti savavaldžių automobilių reguliavimą. Tai E. Musko valdomai kompanijai leistų įgyvendinti anksčiau paskelbtus planus dėl pavėžėjimo paslaugų savavaldžiais automobiliais ir taip užtikrintų naują pajamų šaltinį. „Tesla“ akcijų kaina nuo metų pradžios yra išaugusi apie 2,5 karto, o vien per pastarąjį mėnesį nuo JAV prezidento rinkimų jos prieaugis sudarė apie 43 proc.

JAV doleris toliau įtvirtina dominuojančią poziciją

Ekonominiai sunkumai euro zonoje ir D. Trumpo pergalė JAV rinkimuose toliau skatina euro silpnėjimą JAV dol. atžvilgiu. Euro kursas per pastarąsias savaitės dar sumažėjo 0,2 proc. ir nusistovėjo ties 1,05 JAV dol. riba.

Tikimasi, kad prastėjant makroekonominiams duomenims, Europos centrinis bankas (ECB) toliau išlaikys vasarą pradėtą palūkanų mažinimo ciklą ir per gruodžio 12 d. susitikimą jas sumažins dar bent 25 baziniais punktais.

Tuo metu JAV ekonomikos augimas ir D. Trumpo pažadai skatinti verslą ir tuo pačiu nemažinti valdžios išlaidų kuria savotišką spaudimą Federaliniam rezervų bankui, kuris gali būti priverstas palaikyti bazines palūkanas aukštesniame lygyje. Prie stipresnio JAV dol. gali prisidėti ir žadamas tarifų įvedimas iš kitų šalių importuojamoms prekėms.

Europos akcijų rinkos

Naujienos apie D. Trumpo planuojamus tarifus Kanadai, Meksikai ir Kinijai buvo neigiamai sutiktos Europos akcijų rinkose. Europiečiams numatant galimybę, kad tarifai Europos valstybėms gali būti paskelbti per ateinančius mėnesius, „STOXX 50“ indeksas, sudarytas iš 50 Europos industrijų lyderių akcijų, krito 1 proc.

Tiesa, įvertinus pastaraisiais mėnesiais JAV dol. atžvilgiu susilpnėjusį eurą, žadami 10 proc. muitai europietiškoms prekėms jų kainoms JAV didelės įtakos gali ir neturėti. Kitaip tariant, tarifų įtaka tam tikra prasme jau yra įskaičiuota į valiutų kurso pokyčius.

Vyriausiojo ECB ekonomisto Filipo Leino teigimu, prekybos karų augimo tikimybė, su sunkumais susidurianti pagrindinė Europos ekonomika, geopolitinis neužtikrintumas verčia ECB svarstyti palūkanų normų koregavimo mastą ir spartą.

Euro zonos infliacija pastarąjį mėnesį vis dar viršijo ECB nustatytą 2 proc. tikslą. Lapkričio mėnesio vartotojų kainos euro zonoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 2,3 proc. Eurostatas pranešė, kad ne energetikos pramonės prekių kainos didėjo antrą mėnesį iš eilės, o paslaugų kainos išliko padidėjusios, nors jų augimas ir sulėtėjo.

Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio, lapkričio 29 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 1,47 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 2,28 proc. aukščiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas paaugo 2,19 proc., o baltiškasis „OMX Baltic Benchmark“ per dvi savaites krito 1,21 proc.

Naftos kainos

Naftą eksportuojančių valstybių organizacija OPEC+ pranešė, kad nukelia savo planuotą gruodžio mėnesio gavybos padidinimą į sausį. Planuojamas padidinimas turėtų pridėti apie 180 tūkst. barelių naftos per dieną prie dabartinės pasiūlos.

Žvelgiant į priekį, žaliavų rinkos taip pat bando įvertinti D. Trumpo efektą, kuris yra žadėjęs panaikinti apribojimus naftos gavybai JAV teritorijoje ir toliau didinti užimamą rinkos dalį. Šiuo metu JAV jau yra viena didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje, o artimiausiu metu jos užimama rinkos dalis gali dar padidėti.

„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 1,6 proc. žemiau ir siekė 71 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina atpigo 1,6 proc. iki 68 JAV dol. už barelį. Aukso kaina paaugo 1,2 proc. iki 2 643 JAV dol. už unciją.