Metai investuotojams prasidėjo galvos skausmu dėl infliacijos ir FED politikos

Rolandas Rodzis, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Metų pradžia pasaulio akcijų biržose prasidėjo išsipardavimu, kurį išprovokavo aiškūs FED ketinimai sparčiau griežtinti pinigų politiką. JAV akcijų rinkoje prasidėjęs išpardavimas persimetė į Europos rinkas, o kiek pavėluotai – ir į Baltijos šalių biržas. Tiesa, tai nebūtinai žymi pastarųjų kelerių metų akcijų rinkų ralio pabaigą.

FED sprendimai artina pigių pinigų eros pabaigą

Sausio pabaigoje įvyko JAV Federalinių rezervų banko posėdis, per kurį banko valdybos pirmininkas Jerome Powellas užsiminė apie galimybę bazinę palūkanų normą pakelti jau po kovo mėnesio posėdžio. Praėjusių metų pabaigoje pasikeitusią FED retoriką lėmė įsiplieskusi infliacija ir iki rekordinių žemumų nukritęs nedarbo lygis.

Jei bazines palūkanų normas FED padidintų kovą, tai išaugtų tikimybė, kad šįmet jos gali būti didinamos net 4 kartus. Be to, gerokai anksčiau, tai yra, iki kovo vidurio ketinama užbaigti pandeminę obligacijų supirkimo programą.

Besibaigianti itin pigių pinigų era JAV gali nulemti iš esmės pasikeitusią investuotojų ir įmonių elgseną bei sulėtinti pastaraisiais metais stebėto ralio akcijų rinkose tempą.

Palūkanų efektą pajus ir gyventojai, ir verslas

Kylanti palūkanų norma kelia skolinimosi kainą gyventojams bei įmonėms. Didėjanti skolinimosi kaina turi tiesioginės įtakos pelningumui, nes daugiau pinigų tenka perskirstyti palūkanų mokėjimui. O mažėjantis įmonių pelningumas slopina investuotojų apetitą akcijoms.

Be to, išaugusi palūkanų norma padidina mėnesines įmokas hipotekos paskoloms ir mažina bendrą NT paklausą. Taip traukiasi apyvartoje esanti pinigų bazė, ir ilgainiui visas procesas pradeda vėsinti rinką bei apriboja infliaciją.

Dažniausiai didėjančios palūkanų normos mažina akcijų patrauklumą, bet tuo pačiu kyla obligacijų rinkos patrauklumas. Pastaroji dėl rekordiškai mažų palūkanų labai smarkiai susitraukusi, tačiau nauji FED palūkanų pakėlimai gali įpūsti naujos gyvybės ir čia. Po minėto FED posėdžio dešimties metų JAV iždo obligacijų pajamingumas pakilo iki 1,87 proc.

JAV ekonomikoje tęsiasi atsigavimas

Makroekonominė situacija JAV toliau siuntė pozityvius signalus. Nepaisant plintančios omikron atmainos ir 20 tūkst. padaugėjusių bedarbių, nedarbo lygis gruodį išliko rekordiškai žemas – jis siekė 3,9 proc. bei buvo 0,2 proc. punkto mažesnis už prognozes.

Toliau didėjo gamybinių užsakymų skaičius, kuris buvo geriausias per pastarųjų 5 mėn. laikotarpį. Tą patį galima pasakyti apie PMI rodiklį, kuris pasiekė 57 punktus − daugiausia dėl spartaus paslaugų sektoriaus augimo.

Investuotojų pernelyg nenustebino metinis gruodžio infliacijos rodiklis, kuris buvo palyginti aukštas ir siekė 7 proc., bet atitiko analitikų prognozes. Skaičiuojama, kad daugiau nei 1,5 proc. punkto infliacijos lygio sudarė augusios energijos išteklių kainos.

Išsipardavimas JAV akcijų rinkose

Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500” iki sausio paskutinių dienų buvo praradęs beveik 9 proc. savo vertės ir grįžo į maždaug prieš 6 mėn. buvusį lygį. Pagrindinės priežastys, lėmusios išsipardavimą, buvo baimės dėl tolesnės aukštos infliacijos bei FED palūkanų padidinimo planai.

Taigi 2022-ieji prasidėjo su skaudančia galva po gerus pusantrų metų trukusio akcijų rinkų vakarėlio. „Swedbank“ analitikų vertinimu, per sausį įvykusi korekcija JAV rinkoje kol kas nebūtinai žymi pastarųjų kelerių metų ralio pabaigą, tai gali būti tik trumpas stabtelėjimas investuotojams bandant prisijaukinti mintį apie pasikeitusią centrinių bankų politiką.

ECB kantrybė infliacijos atžvilgiu

Gruodį įvykusios ECB konferencijos metu nebuvo užsiminta apie monetarinės politikos pokyčius – tai reiškia, kad euro zonoje ir toliau galios rekordiškai mažos palūkanos. Tokios šalys, kaip Lenkija, Vengrija, Jungtinė Karalystė, Norvegija bei Švedija, kurios pačios gali vykdyti savo monetarinę politiką, jau yra padidinusios palūkanų normą.

ECB laikosi nuomonės, kad infliaciją iki rekordinių aukštumų, kuri gruodį pasiekė 5 proc., pakėlė brangusios energijos išteklių kainos, o pavasarį situacija turėtų stabilizuotis ir galiausiai sumažėti iki 2 proc. Pavyzdžiui, šiltesnis nei įprastai sausis, palyginti su gruodžio mėnesiu, lėmė du kartus mažesnę dujų kainą pirmosiomis metų savaitėmis. Kita vertus, išaugusi įtampa Europoje dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto sausio gale vėl paskatino dujų kainų kilimą.

Euro zonoje – spartesnis gamybos augimas

Makroekonominiai duomenys euro zonoje siuntė įvairius signalus. Bendras euro zonos šalių PMI rodiklis siekė 53,3 ir tik 0,1 proc. punkto atsiliko nuo analitikų prognozių. Privataus sektoriaus plėtra buvo mažiausia nuo praėjusių metų kovo, o tam didžiausios įtakos turėjo vis smarkiau plintanti omikron atmaina.

Sulėtėjo tiek prekių ir paslaugų paklausos augimas, tiek naujų darbo vietų kūrimo tempas. Nedarbo lygis siekė 7,2 proc. ir buvo 0,1 proc. mažesnis nei prieš mėnesį. Tiesa, lapkričio pramonės gamyba paaugo 2,3 proc. bei net 2 proc. punktais viršijo analitikų prognozes.

Išsikvepiančios pandemijos ženklai Europoje

Vis daugiau šalių Europoje ryžtasi mažinti pandemijos apribojimus atsirandant požymių, kad viruso poveikis tampa mažiau reikšmingas nei anksčiau. Dėl to, pavyzdžiui, Olandija, Jungtinė Karalystė, Šveicarija bei Norvegija sutrumpino izoliacijos trukmę. Mažėjantys apribojimai Europoje turėtų paskatinti ekonomikos augimą.

Naujausi duomenys rodo, kad didžiausia Europos ekonomika Vokietija per 2021 m. paaugo 2,7 proc. Šis augimas yra gerokai mažesnis nei prieš pandemiją. Priežastys, lėmusios tokį rezultatą – tai karantino priemonės bei trūkinėjančios pasaulinės tiekimo grandinės.

Europos akcijų rinkose – nuosaikesnė korekcija

Europos akcijų rinkos į FED planus dėl palūkanų didinimo reagavo kiek nuosaikiau nei JAV rinkos. Pagrindinis Europos akcijų indeksas „STOXX Europe 600“ nuo metų pradžios iki paskutinių sausio dienų buvo praradęs apie 5 proc. savo vertės. Panašiai atrodė ir pavienių Europos akcijų biržų rezultatai. Išsiskyrė vienintelis Jungtinės Karalystės akcijų indeksas „FTSE 100“, kuriam sausio mėnesį praktiškai pavyko išvengti korekcijos.

Kalbant apie valiutas, „Swedbank“ valiutų strategų nuomone, EUR/USD valiutos kursas svyruos toliau. Prognozuojama, kad Europa turėtų pirmoji išsivaduoti iš viruso gniaužtų, tačiau ES energetikos krizė bei įtempti geopolitiniai žaidimai prie Europos sienų yra pagrindinės rizikos, dėl kurių euras JAV dolerio atžvilgiu gali atpigti dar labiau.

Kinijoje investuotojus stabdo NT sektoriaus problemos

Kinijos akcijų rinka sausį taip pat koregavosi – Kinijos „CSI 300“ akcijų indeksas susitraukė apie 6 proc., „Shanghai Composite“ akcijų indeksas krito apie 6,55 proc.

Pagrindinės priežastys, lėmusios šių indeksų kritimą, buvo besitęsiančios problemos šalies NT sektoriuje. Pastaruoju metu NT įmonės susiduria su refinansavimo sunkumais. Kinijos bankai NT sektoriaus įmonių prašymus vertina pro padidinamąjį stiklą taip dar labiau apsunkindami išėjimą iš šios krizės.

Makroekonominiai rodikliai Kinijoje ir toliau atrodo neįkvepiančiai. PMI indeksas siekė 50,3 punktus bei buvo panašus į kelių pastarųjų mėnesių. Tai parodo, kad šalies pramonė iš esmės nesiplečia bei palaiko tik simbolinį augimą.

Griežtos priemonės atsilieps tiekimo grandinėms

Didžiausių atgarsių kilo dėl pandeminės situacijos suvaldymo Kinijoje, kuri laikosi nulinės susirgimų politikos. Tai nebūtinai padės šaliai išvengti itin užkrečiamos omikron atmainos.

Stengdamasi kuo labiau sumažinti viruso plitimą, Kinija uždraudė daugumą tarptautinių skrydžių. O augantys koronaviruso susirgimai dar labiau didina spaudimą ir taip vis dar neatsitiesusioms tiekimo grandinėms.

Kinijoje pagaminama trečdalis pasaulio komponentų, tad didėjantys susirgimai pramonės sektoriuje bei viena griežčiausių izoliacijos politikų gali dar kartą smogti atsigaunančiai pasaulio ekonomikai bei dar labiau išauginti infliaciją visame pasaulyje.

Baltijos biržose – reakcija į geopolitinę įtampą

Į Baltijos šalių rinkas korekcija atėjo kiek pavėluotai, palyginti su Vakarų šalimis. Paskutinėmis sausio savaitėmis prie akcijų kritimo prisidėjo ir geopolitinė įtampa regione.

„OMX Baltic Benchmark“ indeksas nuo sausio pradžios sumažėjo apie 4 proc., o daugiausia prie to prisidėjo nuosmukis Talino biržoje, kuri susitraukė apie 4,5 proc. Korekcija Vilniaus ir Rygos biržose buvo nuosaikesnė bei siekė, atitinkamai, apie 2 proc. ir 1 proc.

Labiausiai per išpardavimą nukentėjo pastarųjų kelerių metų Talino biržos žvaigždės bankai „Coop Pank“ ir LHV – jų akcijų kainos sausio pabaigoje, palyginti su metų pradžia, buvo sumažėjusios apie 7 proc. Kiek nuosaikiau mažėjo lietuviškojo Šiaulių banko akcijų kaina, per minimą laikotarpį praradusi apie 3 proc. savo vertės.

Lietuviška „Spark“ užsiminė apie IPO galimybę

Apie planus surengti pirminį viešą akcijų platinimą (IPO) užsiminė lietuviška dalijimosi elektromobiliais paslaugos teikėja bendrovė „Spark“. Galimo IPO data dar nėra paskelbta.

Ši įmonė vykdo veiklą trijose ES šalyse – Lietuvoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Įmonė teigė, kad vien Lietuvoje pastaruoju metu jos valdomų elektromobilių parkas padidėjo 1,9 karto, o kelionių elektromobiliais skaičius išaugo 2,8 karto. Įmonė iš viso turi 1,5 tūkst. elektromobilių ir daugiau kaip 250 tūkst. registruotų vartotojų.

Per praėjusius metus Baltijos šalių biržose įgyvendintas rekordinis skaičius IPO – į Talino ir Rygos biržas įžengė net 8 įmonės. Daugeliui įmonių IPO susiklostė sėkmingai. Paklausa jų akcijoms dažniausiai viršijo pasiūlą, o prekybos pradžią lydėjo ženklus jų akcijų brangimas.

„Swedbank“ analitikų vertinimu, itin sėkmingi praėjusių metų rezultatai turėtų ir daugiau įmonių paskatinti išnaudoti kapitalo pritraukimo galimybes per vietos biržas.