Mokyklose trūksta vadovėlių: jų įsigijimas gali tapti tėvų atsakomybe

Prieš dvejus metus, 2022–aisiais, buvo atnaujintos visų dalykų bendrosios programos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, mokymo turinys pritaikytas kompetencijų ugdymui, šiuolaikiniame pasaulyje reikalingiems įgūdžiams. Praėjus dviem metams naujų vadovėlių vis dar trūksta, o didžiausia grėsmė kyla abiturientų egzaminų rezultatams.

Anot Prienų „Žiburio“ gimnazijos specialistų, dvyliktai klasei skirtų vadovėlių dar nėra, vyksta tik išankstiniai užsakymai, todėl mokytojams tenka veikti kūrybiškai ir atnaujintas bendrojo ugdymo programas įgyvendinti pasitelkiant senuosius vadovėlius ar elektronines metodines priemones. Nors dvyliktokams situacija kebliausia, tačiau iššūkių kyla ir kitų klasių mokiniams.

„Šiemet projekto (ESF projektas „Galimybių mokykla“, red. pastaba) finansavimas stipriai sumažintas, lyginant su praėjusiais metais. Jei pernai galėjome įsigyti 16 tūkstančių vadovėlių, šiemet – vos 10 tūkstančių. Dalį vadovėlių perkame ir iš mokiniui skirto krepšelio, tačiau reikia suprasti, kad jis naudojamas ir kitoms mokinių reikmėms, ne tik vadovėliams. Sudėtingiausia padėtis yra su dvyliktokais, o kalbant apie atskirus dalykus tai prasčiausia situacija yra su istorijos vadovėliais. Dalies vadovėlių dar nėra išleista, o mokiniams artėja egzaminai, tad sukamės kaip galime. Džiaugiamės, kad mūsų mokytojai atsidavę ir kūrybingi, tad randa išeitis, naudojasi ir senesnių vadovėlių medžiaga. Dalį turinio perkame elektroniniu būdu, tačiau mokytojai dirba pagal atnaujintas ugdymo programas, o joms įgyvendinti vadovėliai būtini. Apmaudu, kad programa keliauja pirma, o vadovėliai iš paskos. Mokytojams dėl to tenka išties didžiulis krūvis“, – patirtimi dalinasi pašnekovė.

Mokykloms siūlo rinktis kitas priemones

ŠMSM ministro patarėja mokslo ir bendrojo ugdymo klausimais Rasa Kulvietienė teigia, kad vadovėlių turinys pasikeitė vos 5 – 10 proc., o mokytojams sudaromos galimybės pasitelkti įvairias papildomas metodines priemones, tad didelių keblumų kilti neturėtų.

„Kol laukiame atnaujintų vadovėlių, raginame mokytojus naudotis ir kitomis metodinėmis priemonėmis, kurios padeda pasiruošti naujoms pamokoms, paįvairina mokymosi procesą bei ugdo skirtingas mokinių kompetencijas. Nacionalinė švietimo agentūra, pasitelkdama dalykų mokytojus ekspertus bei skaitmeninės švietimo transformacijos projekto „EdTech“ komandą, rengia ir nuolat atnaujina metodinę medžiagą naujoms temoms, atsiradusioms atnaujinus bendrąsias programas. Metodinę medžiagą sudaro išsamūs ugdymo planų pavyzdžiai su nuorodomis į šaltinius, dalyko mokytojų asociacijų parengta metodinė medžiaga, nemokamos skaitmeninės mokymo priemonės, valstybinių brandos egzaminų pavyzdžiai. Visa ši medžiaga pildoma, ji pateikta nuo rugsėjo atnaujintame portale emokykla.lt“, – Eltai pasakoja ministerijos atstovė

Pinigų vadovėliams ims trūkti dar labiau

ŠMSM duomenimis, dvejus metus iš eilės vadovėliams įsigyti mokykloms skirta dvigubai daugiau lėšų negu anksčiau. 2023 m. vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms iš viso buvo skirta 24,4 mln. Eur., 2024 m. – 23,2 mln. Eur. Numatoma, kad vadovėliams įsigyti skiriamas finansavimas nebus mažinamas tol, kol visos mokyklos nebus apsirūpinusios atnaujintas bendrąsias programas atitinkančiais vadovėliais.

2025 – 2026 metais, Leidėjų asociacijos skaičiavimais,  prireiks bent 10 mln. Eur papildomų dotacijų turinio atnaujinimui, jeigu norima jais aprūpinti mokyklas, pagal esamą planą. Kitu atveju, pasak jų, pilnas ugdymo turinio atnaujinimas užtruks iki 2029 metų. Leidyklos „Didakta“ direktorius Remigijus Martinavičius atkreipia dėmesį, kad vadovėlių leidimas nėra centralizuotas, todėl finansavimo klausimas ir konkurencija rinkoje labai svarbi.

„Vadovėlius leidžia privačios leidyklos, kurios investuoja į leidybą be jokių dotacijų ar paramos iš valstybės. Iš pajamų tikimasi išlaikyti leidyklas, darbuotojus, mokėti mokesčius, investuoti į naujus projektus ir t.t. Taigi valstybės institucijos atsakingos už tai, kaip finansuojama vadovėlių leidyba, kiek pinigų skiriama mokykloms mokymo priemonėms įsigyti. Kaip kelio nenutiesi, jeigu nėra finansavimo, taip ir leidyboje: jeigu matoma, kad vadovėliai nebus perkami, nes tam mokyklos gali neturėti pinigų, leidėjai tikrai neleis vadovėlių“, – atskleidžia pašnekovas.

Anot jo, pastaruosius dvejus metus problemos nebuvo, nes be mokinio krepšelio, skirto vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti, buvo skirtos tikslinės ES fondų lėšos.

„Visgi, ŠMSM informavo leidėjus, kad jau kitais metais papildomo finansavimo neliks, vadinasi, mokyklos turės tenkintis varganu krepšeliu, kuris sudaro vos 26 Eur. Už tiek mokiniui per vienerius metus galima nupirkti vos vieną vadovėlį, nors jų poreikis daug kartų didesnis“, – įsitikinęs R. Martinavičius.

Programa atnaujinta, o vadovėliai vejasi iš paskos

Paklausti, kas lėmė lėtą vadovėlių atnaujinimą, ŠMSM pripažįsta, kad leidėjų kaltės šiuo atveju nėra, mat vadovėlio sukūrimas ir išleidimas – laikui imlus procesas.

„Lietuvoje, kaip ir kitose EPBO šalyse, už vadovėlių leidybą atsakingos leidyklos. Vieno dalyko visų vadovėlių atnaujinimo procesas užtrunka apie 2–4 metus. Per 2023–2024 m. išleista 120 vadovėlių, atitinkančių atnaujintų programų turinį. Leidyklos dirba sparčiai, atsakingai laikosi numatytų planų. Šiais metais iš numatyto metinio plano liko išleisti 6 vadovėlius. Nuolat susitinkame su leidėjais ir kartu ieškome sprendimų, kad vadovėlių poreikis būtų padengtas kuo greičiau“, – teigia R. Kulvietienė.

Leidyklos „Didakta“ direktorius Eltai pasakoja, kad toks priverstinis skubėjimas atsilieps vadovėlių kokybei. Anot jo, du metai vadovėlio sukūrimui yra nerealus laiko tarpas.

„Būtent leidėjai dabar prisiima visą atsakomybę už vadovėlių leidybą, nepaisant to, kad Lietuvos valdžia priėmė trumparegiškus sprendimus per du metus įgyvendinti atnaujintas programas ir aprūpinti visas mokyklas vadovėliais. Niekur pasaulyje tokie dalykai nevyksta per tokį trumpą laiką. Pastaruoju metu visi leidėjai, autorių kolektyvai priversti vadovėlio rengimo procesą ženkliai trumpinti, vadinasi, forsuoja, dėl ko akivaizdžiai nukenčia kokybė, tačiau kol kas iš mūsų reikalaujama tik kiekio“, – sako R. Martinavičius.

Jei finansavimo nebus, vadovėlius turės pirkti tėvai

R.Martinavičius pabrėžia, kad per pastaruosius dvejus metus vadovėlių leidyba įsibėgėjo ir tai rodo geras tendencijas, kad leidyklos dirba sparčiai ir yra pajėgios atlikti darbus greitai ir kokybiškai. Visgi, finansavimo klausimas lieka pačiu opiausiu.

„Vadovėliams įsigyti skirto krepšelio didinimas niekaip negali būti siejamas su vienkartiniu vadovėlių įsigijimu. Šis krepšelis turi būti nekvestionuojama mokyklų finansavimo eilutė mokykloms. Jos turi aprūpinti šiuolaikiniu turiniu mūsų šalies vaikus. Todėl į krepšelio indeksavimą leidėjai žiūri su nuostata, kad visų pirma jis turi būti adekvatus, o iš kitos pusės, kad jis turi būti indeksuojamas kasmet, kad gėdingai nekontrastuotų su kitų šalių analogiškais asignavimais. Verta priminti, kad tose šalyse, kuriose nesugebėta susitvarkyti su panašiais iššūkiais, vadovėlių įsigijimas perleistas tėvams. Žinoma, tam reikalingi įstatymų pakeitimai. Lietuva turi apsispręsti, ar mūsų šalis supranta mokomosios svarbą ir pajėgi šį klausimą spręsti konstruktyviai, ar visa našta bus perkeliama tėvams“, – Eltai pasakoja leidyklos „Didakta“ vadovas.

Ieva Kniukštienė (ELTA)