Mokytojai – prevencijos fronte, bet ar tikrai pasiruošę? Ši klaida gali kainuoti vaikų saugumą

Kai mokykloje moksleiviai išgirsta apie prekybą žmonėmis, jų galvose iškyla siaubo filmo siužetas apie organų vagystes. Bet ar jaunimas žino, kad pavojus tyko visai šalia – jų telefone, socialiniuose tinkluose ar net nekaltai atrodančiame pažinčių skelbime?

Prekyba žmonėmis – ne tik globali socialinė problema, bet ir tiesioginis pavojus, kuris gali paveikti kiekvieną šeimą, nepriklausomai nuo jos socialinio statuso. Mokytojai ir švietimo sistema atsidūrė prevencijos centre, tačiau kyla klausimas – ar jie tikrai pasiruošę efektyviai kovoti su šia grėsme? Kokios priemonės galėtų padėti sustiprinti vaikų apsaugą ir padaryti mokyklų prevencijos programas veiksmingesnes?

Švietimo vaidmuo kovojant su prekyba žmonėmis

Prekybos žmonėmis aukomis neretai tampa jauni ir pažeidžiami asmenys. Nors Lietuvoje švietimo sistema stengiasi užtikrinti prevenciją ir informuoti apie šią rimtą grėsmę, ekspertai pabrėžia, kad pedagogų pasirengimas kovai su prekyba žmonėmis dažnai yra nepakankamas.

Kaip pastebi Arūnė Bernatonytė, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis (NAPPŽ) vadovė, nors egzistuoja parengtos metodinės medžiagos mokytojams, kuriose viena iš privalomų temų – prekyba žmonėmis, dėl nevienodų resursų ir prioritetų skirtingose savivaldybėse prevencijos kokybė varijuoja.

„Vaikai, kalbėdami apie prekybą žmonėmis, dažnai ją tapatina su prekyba organais – tai akivaizdžiai rodo informacijos stoką. Vienos savivaldybės mokyklose vykusiuose susitikimuose vaikai teigė, kad šią informaciją jiems pateikė mokytojai, perskaitę skaidres. Prekyba žmonėmis nėra tik prekyba organais – aktualiausios šios problemos formos jaunimui dažnai yra verbavimas elektroninėje erdvėje. Deja, pedagogai dažnai vengia kalbėti apie seksualinį išnaudojimą ar pornografinį turinį – kai kuriems tai yra tabu“, – sako A. Bernatonytė.

Ji pastebi, jog dažnai pedagogams trūksta ne tik bazinių žinių apie prekybos žmonėmis formas, bet ir gebėjimų perteikti sudėtingą informaciją interaktyviai bei aktualiai.

Interaktyvi prevencija – raktas į vaikų saugumą?

 Tėvai taip pat neretai atsiriboja nuo atsakomybės, tikėdamiesi, kad švietimo sistema pasirūps vaikų saugumu. Tačiau ekspertai pabrėžia, jog prekybos žmonėmis prevencija neturėtų būti tik formalumas.

„Būtina kalbėti apie romantinių santykių užmezgimą elektroninėje erdvėje, saugumą internete, naudojant interaktyvius metodus ir žaidimus, kurie įtraukia jaunimą. Moksleiviams neįdomios sausos paskaitos – jie geriau mokosi per praktinius užsiėmimus“, – teigia A. Bernatonytė.

Būtent dėl šios priežasties NAPPŽ siūlo naują požiūrį į prevenciją – interaktyvų vaidmenų žaidimą. Šis žaidimas, sukurtas kaip prevencinis įrankis, skirtas padėti jaunimui atpažinti prekybos žmonėmis pavojus, suprasti nusikaltimų eigą ir mokytis apsisaugoti.

„Jaunuoliai per šį žaidimą gali įsigilinti į realias situacijas, identifikuoti galimas grėsmes ir suprasti, kaip veikti prevenciškai. Tačiau tam reikia specialiai apmokytų žmonių. Mokytojas ar socialinis pedagogas, neturintis bazinių žinių ir įgūdžių pilotuoti tokį žaidimą, negalės jo efektyviai vesti“, – aiškina A.Bernotaitytė.

Asociacijos siekis – užtikrinti, kad šis žaidimas taptų plačiai naudojamu įrankiu Lietuvos mokyklose. Nors jis buvo sukurtas projekto rėmuose, tikimasi, kad ateityje jis bus adaptuojamas ir integruojamas į sisteminę prevenciją visoje šalyje.

Nė vienas nėra apsaugotas

Specialistė pastebi, kad per pastaruosius metus Lietuvoje buvo užfiksuota prekybos žmonėmis atvejų, susijusių su nepilnamečiais. Šie nusikaltimai neaplenkia nei pasiturinčių, nei mažiau pasiturinčių šeimų – vaikai lieka pažeidžiami, jei nėra užtikrinamas tinkamas švietimas ir prevencija.

Ataskaitose apie prekybą žmonėmis minimi atvejai, kai nepilnamečiai buvo verbuojami internetinėje erdvėje ir įtraukiami į narkotikų gabenimą. Tai rodo, kad, nepaisant socialinės padėties, kiekvienas paauglys gali tapti lengvu taikiniu šiems nusikaltimams.

Nevyriausybinės organizacijos – partneriai švietime

NAPPŽ narės organizacijos kasmet suteikia pagalbą šimtams nukentėjusiųjų. 2023 m. pagalba buvo suteikta 230 asmenų, o šiais metais per pirmuosius tris ketvirčius – 185 asmenims. Šie skaičiai rodo, kad išlieka didelis pagalbos poreikis.

Tačiau, anot A. Bernotaitytės, prevencija – tai ne tik nevyriausybinių organizacijų atsakomybė. Tik glaudus bendradarbiavimas tarp savivaldybių, mokyklų ir nevyriausybinių organizacijų gali užtikrinti kokybišką švietimą šioje srityje.

„Prevencija – tai ne tik žinių apie prekybą žmonėmis pateikimas, bet ir gebėjimas tinkamai reaguoti į pavojus, kurie gali kilti kasdienybėje. Todėl svarbu ne tik rengti pedagogus ir švietimo specialistus, bet ir įtraukti į šį procesą nevyriausybines organizacijas, kurios gali padėti užtikrinti, kad prevencija būtų ne tik teorinė, bet ir praktinė“, – sako specialistė.