Monika Peleckaitė

Malda

Nusiimsiu skrybėlę ir vyriškai priklaupsiu.

Apgobk mane rūku, tirštu kaip beprabėgančios svajonės. Apgobk šalčiu, kuriam sukurti pastangų nereikia. Užklok religinėm dogmom, kurias pamiršom dar negimę. Išpilstyk mane vėjui: litrą šiaurei ir po lašą į visas puses.

Aš lauksiu.

Gera pradžia – pusė darbo, bet iš pradžių juk tebuvo tamsa. Pirmas Tolstojaus įsakymas skelbė, kad kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip. Mes unikalūs kaip ir visi kiti.

Vis einu, o grindinys šlapias ir oranžinis. Mane visad erzino kas dvidešimt metrų nutįstantis fluorescencinis ruožas. Tigro kailis. Aš tik kartą buvau zoologijos sode, nes man be proto gaila žvėrių narvuose. Mūsų visų.

Einu gatve aukštyn, žemyn upe. Tavo striukė tąnakt buvo oranžinė. Tada, kai nepažinom visų šventųjų, kai sakei, jog mane nuvilsi. Mūsų meilės istorijoj trūko nedaug – tik meilės ir istorijos. Visi karai prasideda dėl moters. Cherchez la femme.

Aš lauksiu.

Tąnakt sukrutėjo viena oranžinė rankovė ir per keturias sekundes, kurios rodės lyg šimtas metų vienatvės, pasiekė mano skruostą. Glostė aksomu tavo sugrubę pirštai, gal tu ėjai iš proto, gal aš, bet mes abu stovėjom vietoj…

Vienintelis vėjo šuoras nusineša tave tamsiom gatvėm, o aš taip ir lieku stovėt šąlančia širdim.

Ateik, apgobk, užklok, išpilstyk – lauksiu.
Bet nėr tavęs nei vasarvidžio nakties sapne, nei alchemikų rojuj, nei mėlynuose toliuose… Nėra nuotraukose, laiškuose, telefono knygelėj, krentančiose dulkėse, kelio ženkluose. Nėra tavęs gyvenime, kurį aš šitiek laiko sėmiau saujom.

Viską apeisiu. Išglostysiu kiekvieną puslapį, išbučiuosiu plikas sienas, pažvelgsiu nuo Alyvų kalno, skandinsiu Stikso vėles.

Išgersiu jaunystės eliksyro, supsiu gyvybės lopšį ir eisiu raudančiom kojom į tave, nors nepasiekt tavęs, nors nematyt ir negyvent tavim.

Aš lauksiu, kol išbyrės visa Sachara. Lauksiu.
Tu pati mane tokį išsapnavai.
Tik tiek mums buvo duota.

***

Iš gyvenimo

Nežiūrėkite į mano nuogą sielą
Gėda
Taip gyventi
Lyg neturėtumei dėl ko
Numirti
Trokštu
Siekt žinot suprast pakilti
Nepavyksta

Pririšta tarytum
Šuo
Verkė visą naktį
Rojaus sodai
Sužydės
Vosilkos
Aš nebematysiu
Nėra to blogo
Kas neišeitų