Namuose – augintinis: specialistai pataria mėgautis pliusais, bet nepamiršti ir minusų

Norite sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką, gyventi ilgiau ir nesijausti vieniši? Įsigykite naminį gyvūną. Amerikos širdies asociacijos duomenimis, žmonėms, namuose turintiems šunį, ketvirtadaliu padidėja tikimybė gyventi ilgiau ir trečdaliu sumažėja rizika susirgti širdies ligomis.

Tokias išvadas Amerikos širdies asociacija paskelbė pernai apibendrinusi tyrimus, vykdytus per pastaruosius 70 metų JAV, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Australijoje, Skandinavijos šalyse ir Naujojoje Zelandijoje, kuriuose dalyvavo beveik 4 mln. žmonių.    

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Astos Budreckienės teigimu, poreikis rūpintis naminiais gyvūnėliais teikia jų šeimininkams galimybę būti socialiai ir fiziškai aktyviems bei jaustis reikalingiems. „Tą patvirtina ir įvairūs moksliniai tyrimai, ir žmonės, besilankantys vaistinėje. Mūsų vaistinėje keletą metų iš eilės lankosi viena pacientė, vis skundusis vienatve ir jos sukeliamais sunkumais. Neseniai moteris įsigijo augintinį ir šiandien su malonumu žvelgia į gyvenimą, nes sako, kad pagaliau ji turi pas ką sugrįžti, jos kažkas laukia, ji turi kuo rūpintis. Taigi, naminiai gyvūnėliai gali suteikti galimybę būti vieniems, bet ne vienišiems“, – sako A. Budreckienė.

Pirmenybę teikia šunims

Vaistininkės teigimu, įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad naminių gyvūnų šeimininkai rečiau serga širdies ligomis, rečiau skundžiasi pakilusiu kraujospūdžiu, yra atsparesni stresui, labiau pasitiki savimi, pasižymi geresne psichologine savijauta, jaučiasi mažiau vieniši, geriau miega ir būna labiau fiziškai aktyvūs.

„Naminiai gyvūnėliai, ypač šunys ir katės, teikia žmonėms daug gerų emocijų, todėl galima teigti, kad jų poveikis prasideda psichologiniame lygmenyje, per kurį yra veikiamas ir fizinis lygmuo. Juk ne veltui sakoma, kad visos ligos nuo nervų, o kai atsigauna mūsų psichologinė sveikata, ima sveikti ir kūnas. Turintiems augintinių puikiai pažįstamas jausmas, kai po sunkios dienos grįžę namo bent trumpam užmirštame rūpesčius, kai pamatome laukiančias ir pasiilgusias augintinio akis“, – teigia A. Budreckienė.

Lietuvoje populiariausias naminis gyvūnas yra šuo. Europos naminių gyvūnų maisto industrijos federacija yra suskaičiavusi, kad Lietuvoje bent vieną šunį turi 37 proc. namų ūkių ir tai yra penkta vieta Europos Sąjungoje. Daugiau namų ūkių, laikančių šunis, yra Rumunijoje (46 proc.), Čekijoje (41 proc.), Lenkijoje (39 proc.) ir Portugalijoje (38 proc.). Kates laiko 32 proc. namų ūkių mūsų šalyje, pagal šį rodiklį Lietuva yra septinta iš visų ES šalių.

Ypatingai teigiamą poveikį, anot vaistininkės, augintiniai daro vaikams. Modernėjančiame pasaulyje tėvai turi vis mažiau laiko bendrauti su savo vaikais – įvairios apklausos rodo, kad per parą tėvai vaikams skiria vos penkias-aštuonias minutes kokybiško dėmesio.

„Kadangi vaikams reikia bendravimo ir draugų, dažnai vienu iš geriausių draugų tampa koks nors gyvūnas. O ir patys vaikai dažniausiai nori augintinio, jo prašo, nes tikisi, kad su juo bus linksmiau ir maloniau leisti laiką. Moksliniai šaltiniai sako, kad vaikai, laikantys naminius gyvūnėlius, lengviau bendrauja, greičiau susiranda draugų, be to, gyvūnas padeda jiems įveikti patiriamą įtampą ir stresą“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Grėsmės – parazitinės ligos ir alergija

Namuose laikomi gyvūnai gali turėti ir minusų, pavyzdžiui, tapti šeimininkų sveikatos problemų priežastimi. A. Budreckienė sako, kad dažniausiai vaikai nuo gyvūnų užsikrečia helmintiniais susirgimais, kurių priežastis – gyvūno organizme gyvenančios parazitinės kirmėlės.

„Dažniausiai negalavimais skundžiasi žmonės, kurie mėgsta artimą kontaktą su savo augintiniais – juos bučiuoja, miega vienoje lovoje, leidžia augintiniui ėsti iš savo lėkštės arba paglostę nenusiplauna rankų. Žinoma, svarbi ne tik žmogaus higiena, bet ir gyvūno priežiūra – jei jis skiepytas, prižiūrimas, lankosi pas veterinarijos gydytojus, gauna preparatų nuo kirmėlių, tikimybė nuo jo užsikrėsti kokia nors liga yra minimali“, – aiškina A. Budreckienė ir pataria itin atsargiai elgtis su rastais beglobiais gyvūnais.

Kita dažna problema yra alergija. Vaistininkės teigimu, alerginis jautrumas gyvūnams pagal dažnumą rikiuojasi greta alergijos žiedadulkėms, dulkėms ir maisto produktams. Gana dažnas atvejis, kad žmogus neturi jokių jautrumo požymių ir nusiperka gyvūną, o tada ir pasireiškia alergija jam.

„Alergija gyvūnams dažniausiai pasireiškia kvėpavimo takų reakcijomis: čiaudėjimu, sloga, dusuliu. Kai kuriais atvejais pasireiškia odos bėrimas, niežulys. Labiausiai alergizuojantis augintinis yra katė, kuriai alergiją turi daugiau žmonių nei bet kokiam kitam naminiam gyvūnui. Žmonės dažnai būna alergiški šunims, retai – jūrų kiaulytėms, o rečiausiai alergiją sukelia ropliai, nes su jais paprastai kontaktuojama mažiau nei su kailiukus turinčiais augintiniais“, – sako vaistininkė.

Norint sumažinti alergijos pasireiškimo tikimybę ir simptomus, patariama augintinio neleisti į miegamąjį, dažnai drėgnuoju būdu valyti grindis ir kitus paviršius, įsigyti oro filtrus, atsisakyti minkštų baldų, kilimų ir užuolaidų, nes juose alergenai išlieka ilgiau, taip pat reguliariai maudyti augintinį.

Alergijos simptomams kontroliuoti paprastai taikomas medikamentinis gydymas, skiriant geriamus ar purškiamus steroidinius ar antihistaminius vaistus.