Naujas Lietuvos vaidmuo pasitinkant narystės ES dvidešimtmetį

Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys.

Prieš 20 metų, gegužės 11-ąją, visuotiniame referendume net 91,07 proc. Lietuvos rinkėjų balsavo už narystę Europos Sąjungoje, o lygiai po metų – gegužės 1-ąją – Lietuva tapo pilnateise ES ir Vakarų bendrijos šeimos nare. Dėl šio sprendimo niekada neteko gailėtis, ypač dabar, teroristinei rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą.

Vis dėlto šiandien Rytų Europoje, be pačios Ukrainos, vis dar lieka ne viena valstybė, kurios piliečiai norėtų kuo sparčiau žengti Lietuvos prieš du dešimtmečius pasirinktu keliu, užsitikrinant patikimą tiltą į ES – laisvę, demokratiją ir saugumą savo bei ateities kartoms.

Anuomet gegužės 11-osios referendume Lietuvos piliečiai garsiai patvirtino kovo 11-osios mandatą atkurti Lietuvos valstybę, sugrįžtant į Vakarų bendriją. Tai buvo stipri Lietuvos piliečių valia, patvirtinusi teisingą valstybės raidos trajektoriją.

Baltijos valstybės buvo pirmosios, sėkmingai kirtusios finišo liniją iš sovietinio režimo anksčiau okupuotų valstybių bloko. Šiandien yra kitos trys valstybės – Ukraina, Moldova ir Sakartvelas, kurių piliečiai norėtų pakartoti mūsų sėkmės istoriją.

Dabartinės provakarietiškos Ukrainos bei Moldovos Vyriausybės ryžtingai ir paspartinai vykdo demokratines, o taip pat – ekonomines reformas. Šios reformos ir jų tempas nepalieka nė menkiausių abejonių dėl šių valstybių pasirinktos krypties.

Tuo metu Sakartvelo Vyriausybės formaliai deklaruojama integracijos kryptis atsitrenkia į prorusišką valdančiųjų demagogiją, kelia labai rimtų klausimų dėl galutinio tikslo.

Vyksta nuožmūs geostrateginiai procesai. Teroristinė rusija ne vien Ukrainoje jėga ir agresija bando slopinti bet kokias minėtų Rytų Europos valstybių aspiracijas priartėti prie Vakarų, gyventi laisvai ir demokratiškai.

Prieš Moldovą rusija nuolatos vykdo vidaus padėtį destabilizuojančius išpuolius bei operacijas, jas lydi tiesioginiai maskvos grasinimai. Bet Kišiniovas laikosi. Deja, atsispirti teroristinės rusijos įtakos aparatui dabartinė Sakartvelo Vyriausybė nepanoro, taip reikšmingai sukomplikuodama kartvelų europines perspektyvas artimoje perspektyvoje ir dar labiau paaštrindama susipriešinimą tarp Sakartvelo piliečių ir šalies valdžios.

Žiauri rusijos agresija prieš Ukrainą nulėmė beprecedentį demokratinių reformų greitį Kyjive net ir karo akivaizdoje. Prezidentas V. Zelenskis ir valdantieji savo veiksmais bei sprendimais nepalieka nė menkiausios erdvės ilgiems svarstymams Vakaruose.

2023-ieji privalo tapti lemtingo lūžio metais – pagrįstai tikimės, kad ES uždegs žalią šviesą Ukrainos ir Moldovos derybose dėl narystės Bendrijoje pradžios. Yra vilties, kad Sakartvelui ir jo piliečiams  bus paliktos atviros durys artėti prie ES, ypač įvertinant ilgametes kartvelų pilietinės bendruomenės pastangas.

Europos Komisijos (EK) pozicijos dėl kvietimo deryboms narystei Bendrijoje laukiame jau šį birželį. EK sprendimas remsis prieš metus (2022 m. birželį) pateiktų rekomendacijų Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui  įgyvendinimo pagrindu.

Tą trumpą 1 mėnesio laikotarpį iki birželio galima ir reikia išnaudoti sutelktai bei koordinuotai skirtingų Lietuvos valdžios grandžių paramai, veikiant vardan Ukrainos ir Moldovos, išlaikant pozityvų spaudimą Sakartvelo valdžiai.

Esu įsitikinęs, kad tai – nacionalinės svarbos reikalas, Lietuvos valdžios ir Lietuvos piliečių bendras interesas, kuris dar kartą patvirtins paramą laisvei bei demokratijai mūsų artimoje kaimynystėje. Bendras tikslas – dar vienas, šį kartą nepakeliamas smūgis sovietinės imperijos atkūrimo ambicijoms.

Istorinio referendumo Lietuvoje dvidešimtmetis yra geriausia proga pasidžiaugus mūsų pasiekimais konsoliduoti paramą ir padėti savo draugams, kai jiems to ypač reikia.