Naujas tyrimas atskleidžia grėsmingą alkoholio vaidmenį COVID-19 pandemijoje

Šią savaitę Švedijoje paskelbtoje garsių tarptautinių ekspertų grupės parengtoje tyrimo ataskaitoje pirmą kartą išsamiai ir visapusiškai išanalizuoti alkoholio ir COVID-19 krizės sąveikos aspektai, turintys įtaką asmeniui, visuomenei ir politikai. Analizė atskleidė, kad alkoholio vartojimas skirtingais būdais veikia COVID-19 pandemiją. COVID-19 pandemijos sukelta krizė dar labiau išryškino alkoholio keliamą sveikatos, ekonominę ir socialinę naštą visuomenei. Alkoholio keliama žala papildomai apkrauna sveikatos priežiūros sistemą ir reikalauja nemažai resursų, kas apsunkina kovą su pandemija. Tuo tarpu alkoholio pramonė išnaudoja dabartinę visuomenės sveikatos krizę, be to, daugelis pasaulio vyriausybių nesugebėjo apsaugoti savo žmonių pasinaudojant mokslo įrodymais pagrįstais alkoholio kontrolės politikos sprendimais.

Alkoholio vartojimas yra COVID-19 plitimą ir komplikacijų riziką didinantis rizikos veiksnys, kuris kartu sukelia kitas sveikatos ir socialines problemas, apsunkinančias skubios pagalbos tarnybų darbą, visą sveikatos priežiūros sistemą. Piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti daugiau nei 400 įvairiausių ligų (pvz., diabetą, nutukimą, širdies ir kraujagyslių ligas) ir traumų. Apie 20 proc. atvykimų į skubios pagalbos skyrius dėl sužalojimų ir 11,5 proc. atvykimų dėl kitų priežasčių (ne sužalojimų) yra susiję su alkoholio vartojimu. Fiziologinis alkoholio poveikis silpnina imuninę sistemą, veikia įvairius kūno organus, taip pat padidina rimtų komplikacijų riziką sukeldamas pernelyg stiprų imuninį atsaką, apsunkina sveikimą ir gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių. Todėl sveikatos priežiūros specialistai turėtų patarti asmenims, turintiems didelę infekcijos ar rimtų komplikacijų riziką (pvz., pagyvenusiems žmonėms, turintiems antsvorio, rūkantiems, sergantiems kvėpavimo takų ligomis, diabetu, vėžiu ar širdies ir kraujagyslių ligomis), sumažinti alkoholio vartojimą ar jo išvis atsisakyti.

Alkoholio vartojimas gali dar labiau sustiprinti pandemijos keliamą stresą ir depresijos simptomus, nuobodulį, izoliacijos jausmą. Be to, tie patys veiksniai gali savo ruožtu paskatinti gausesnį alkoholio vartojimą. Pandemijos metu padaugėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų, kurie neretai susiję su alkoholio vartojimu.

Analizė patvirtino, kad alkoholio vartojimas ir su juo susiję socialiniai kontekstai galėjo turėti lemiamą vaidmenį greitam COVID-19 plitimui, protrūkiams, turėjusiems rimtų neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes alkoholio vartojimas mažina tokių esminių prevencinių priemonių, kaip atstumo laikymasis, kontaktų vengimas ir rankų plovimas, laikymąsi. Lankymasis baruose ir naktiniuose klubuose, kuriuose gausiai vartojamas alkoholis ir būdingas didelis būriavimasis, kelia išties didelę riziką COVID-19 plitimui (žr. pav.).

COVID-19 pandemijos metu alkoholio pramonė visame pasaulyje taikė agresyvias strategijas, keldama viešas diskusijas apie alkoholio vaidmenį visuomenėje ir skatindama didmeninės rinkos reguliavimo panaikinimo politiką. Analizuodama atvejus iš viso pasaulio, tyrėjų grupė nustatė, kad alkoholio pramonė siekė panaikinti visas veiksmingas alkoholio kontrolės politikos priemones, mažinančias alkoholio keliamą sveikatos ir socialinę naštą, pavyzdžiui, siekiant sumažinti mokesčius, didinti alkoholio prieinamumą ir panaikinti rinkodaros apribojimus. Ataskaitoje įspėjama, kad šalims, pandemijos metu atlaisvinusioms alkoholio kontrolės teisinį reguliavimą, ateityje jau nebus lengva šiuos pokyčius pakeisti, todėl jie greičiausiai išliks ir po pandemijos.

Kita vertus, šalyse, kurios įgyvendino įrodymais pagrįstas alkoholio kontrolės politikos priemones, buvo pastebimas sumažėjęs skubios pagalbos iškvietimų ir atvykimų į ligoninių priėmimo – skubios pagalbos skyrius skaičius, kurio negalima paaiškinti vien pandemijos suvaldymui skirtais apribojimais (karantinu).

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atkreipia dėmesį, kad panaši situacija stebima ir Lietuvoje. Apsinuodijimų alkoholiu 2020 m. antro karantino metu Lietuvoje buvo registruota ženkliai mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. 2020 m. spalio-gruodžio mėn. apsinuodijimų alkoholiu skaičius siekė 876, atitinkamai 2019 m. – 1389. Be to, pastebima, kad 2020 m. spalio-gruodžio mėn. tarp apsinuodijusiųjų buvo mažiau asmenų iki 15 metų amžiaus (2019 m. – 3,7 proc., 2020 m. – 2,2 proc.).

Tyrėjų grupė pateikė ir rekomendacijas, kaip spręsti problemą ir sumažinti neigiamą alkoholio vaidmenį pandemijoje, taikant įrodymais pagrįstas alkoholio kontrolės politikos priemones:

• išlaikyti ir tobulinti alkoholio kontrolės politikos priemones;

• sumažinti alkoholio prieinamumą ir įperkamumą, pasinaudoti įrodymais pagrįsta alkoholio kainų politika (didinti mokesčius, kelti minimalią kainą);

• sustabdyti alkoholio pardavimą sporto arenose ir dideliuose renginiuose;

• uždrausti alkoholio vartojimą viešose vietose, pavyzdžiui, parkuose ir paplūdimiuose;

• apriboti alkoholio vartojimą prekybos vietose, tokiose kaip barai ir naktiniai klubai;

• nustatyti alkoholio pristatymo į namus apribojimus, jei tai apskritai leidžiama;

• užtikrinti veiksmingą visuomenės informavimą apie alkoholį ir COVID-19;

• sudaryti galimybes žmonėms, turintiems alkoholio vartojimo problemų, gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas;

• gerinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą, įskaitant nuotolines paslaugas.