Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade – naminio alaus tradicija Biržų ir Kupiškio krašte

Ketvirtadienio vakarą iškilmingame renginyje Vilniaus rotušėje pristatyti devyni naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Iš kartos į kartą perduodamų tradicijų sąrašą šiemet papildė ir sostinės studentijos šventė.

Šventiniame renginyje kultūros puoselėtojus sveikino ir sertifikatus teikė kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisijos pirmininkė prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė ir komisijos nariai.

„Šiemet Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė net devynios tradicijos, susiformavusios skirtingu laiku ir skirtingose Lietuvos vietose: nuo Palangos vakaruose iki Ignalinos rytuose, nuo Biržų šiaurėje iki Dzūkijos pietuose. O viena iš jų, kas tikrai išskirtina, gimė Vilniuje jau naujaisiais laikais. Visos jos yra mūsų per amžius sukauptas turtas, kurį turime bendromis pastangomis saugoti ir perduoti ateities kartoms. Jos įkūnija tai, ką vadiname kultūrine atmintimi ir gyvąja tradicija. Sveikinu visus nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojus šio gražaus pavasarinio, jau tradiciniu tapusio, mūsų istorinėms ir kultūrinėms tradicijoms skirto renginio proga“, – sakė kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.

Sveikindamas susirinkusius svečius, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa pabrėžė, kad šiandien, karo kontekste, ypač svarbu išsaugoti savo tradicijas, vertybes.

Tradicijos, kurias išsaugojome ir branginame kaip savo tapatybės dalį, kasmet teikiamos nacionaliniam Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadui. Šiuo įrašymu sąvadą papildė Palangos Jurginės, lietuviškas ritinis, dzūkų smuikavimo tradicija, FiDi – Fiziko diena, muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose, būgnijimas kūlele Rytų Aukštaitijoje, kapinių šventė Kisiniuose, akmentašystės tradicija Kelmėje ir naminio alaus tradicija Biržų ir Kupiškio krašte.

Savo prisistatymą procesija ir dainomis pradėję Palangos kultūros ir jaunimo centro bei folkloro ansamblio „Mėguva“ žmonės dalinosi ką tik nuskambėjusių Jurginių įspūdžiais. Tai yra pavasario ir žalumos šventė, kasmet suburianti palangiškius ir į miestą sukviečianti folkloro ansamblius iš visos Lietuvos.

Seną lietuvių komandinio sporto žaidimą, vadinamą ritiniu arba ripka, pristatė Lietuvos ritinio sporto federacijos ir ritinio klubų atstovai. Žaidimo pavadinimas kilęs iš žodžio „ripka“, reiškiančio apskritą medžio skritę, kurią dviejų komandų žaidėjai meta arba ridena ranka į vartus, o stabdo medinėmis lazdomis – ritmušomis.

Smuika, skripka žinoma kaip vienas svarbiausių dzūkų šeimos, kalendorinių švenčių, jaunimo bendravimo papročių muzikos instrumentų. Dzūkų smuikavimo stilius – meistriškas, ekspresyvus: melodijos gausiai puošiamos, kūrinių tempas greitesnis nei kituose regionuose. Apie šią tradiciją pasakojo Lazdijų kultūros centro atstovės, o smagiai pagriežė smuikorius Romas Mazėtis su savo mokinėmis.

Įspūdingai iškilmėse pristatyta ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi. Fiziko diena kiekvieną pavasarį vyksta jau nuo 1969 m. Savaitę trunkančiuose pramoginiuose, edukaciniuose ir moksliniuose renginiuose dalyvauja ne tik studentai, alumnai, moksleiviai, bet ir miesto gyventojai. Apie šią sostinės studentijos tradiciją pasakojo VU Fizikos fakulteto dėstytojai, studentai, FiDi veteranai, Alumnio draugijos nariai.

Jau XVI a. lietuviškuose šaltiniuose minimi cimbolai – styginis mušamasis muzikos instrumentas – itin prigijo Ignalinos bei Švenčionių kraštuose. Tradicijos gyvybingumą paliudijo adutiškiečiai tėvas Stanislovas Rumbutis su dukra Daine Stanislava ir Ignalinos krašto muzikantas Kazimieras Blaževičius, o šio krašto tarme paūtarīja Ignalinos krašto ir Nalšios muziejų darbuotojos.

XIX a. į instrumentinius ansamblius įsilieję medine kūlele mušami būgneliai Rytų Aukštaitijoje iki šiol yra neatsiejama instrumentinių ansamblių ir kapelų dalis. Prie vertybės gyvavimo nemažai prisidėję etnomuzikologai Rima ir Raimondas Garsonai, muzikuodami kartu su Utenos meno mokyklos mokiniais, tik patvirtino Utenos kraštotyros muziejaus teiktos vertybės aktualumą ir tęstinumą.

Dovilų etninės kultūros centro etnologai Jonas Tilvikas ir Helmutas Lotužis pristatė kapinių šventę Kisiniuose. Šis Mažosios Lietuvos krašto etninis, konfesinis kultūros paveldo reiškinys siekia XIX a. Šventėje bendraujama, laikomos ekumeniškos pamaldos, prisimenami tais metais mirę žmonės, čia palaidoti krašto istorijai svarbūs asmenys.

Apie XX a. pradžioje Kelmėje įsišaknijusią, prigimtinėmis kultūros vertybėmis grįstą ir miesto veidą kuriančią akmentašystės tradiciją pasakojo Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas, kuriam kūrybingai pritarė centro folkloro ansamblių atstovai ir akmens skulptūrų meistrai iš Kelmės bei Šiaulių.

Visoje Lietuvoje gaminamas salyklinis alus daugiausiai tradicinių bruožų iki šių dienų išlaikė Biržų ir Kupiškio krašte. Šią aludarių meistrystės amato paslaptis išsaugojusią ir su tikėjimais, švenčių papročiais susijusią tradiciją Sąvadui pristatė Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro, folkloro klubo „Kupkėmis“, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ entuziastai, į Sąvado iškilmes atvykę kartu su savo karšto aludariais. Gausiam aukštaičių būriui vadovavo kupiškietė Alma Pustovaitienė ir biržietė Rima Binkienė.

Iškilmes vedė televizijos ir radijo laidų vedėja muzikologė Gerūta Griniūtė, koncertavo grupė „Žalvarinis“.

2017 m. pradėtame rengti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade jau yra 48 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis. Tarp jų – ir trys įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras paraiškų teikimą sąvadui skelbia kiekvienais metais.