Nerimą rinkose pakurstė omikron atmaina ir FED vadovo užuominos

Rolandas Rodzis, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Pirmąją lapkričio pusę investuotojų demonstruotas optimizmas baigiantis mėnesiui išsikvėpė. Nerimą skatino brangūs energijos ištekliai ir toliau didėjanti infliacija, o lemiamą smūgį sudavė naujienos apie naują viruso atmainą omikron. Tuo metu FED vadovo pastaba dėl galimai spartesnio skatinamosios pinigų politikos atitraukimo dar labiau pablogino nuotaikas. Tiesa, apie 20 tūkst. investuotojų Baltijos šalių rinkose galėjo pasidžiaugti sėkmingu „Hepsor“ pirminiu viešu akcijų platinimu.

FED vadovas greičiausiai liks antrai kadencijai

Ligšiolinis JAV Federalinių rezervų banko (FED) vadovas Jerome Powellas buvo nominuotas antrajai kadencijai. Manoma, kad jo paskyrimas užtikrintų, kad būtų tęsiamas dabartinis pinigų politikos kursas ir išvengta staigių pokyčių ar netikėtų siurprizų.

Vis dėlto, kalbėdamas jau po savo nominacijos, J. Powellas kai ką nustebino, užsiminęs, kad FED vykdoma obligacijų supirkimo programa gali būti nutraukta dar anksčiau, nei buvo planuota iki šiol. Tai reikštų ir ankstesnį bazinių palūkanų normų pakėlimą, kurio iki šiol buvo tikimasi 2022 m. antroje pusėje.

Investuotojai linkę tikėtis, kad pasirodžiusi nauja viruso atmaina omikron, kuri turi įvairių mutacijų ir plinta gerokai sparčiau ne dabar dominuojanti delta atmaina, gali priversti FED nukelti planuojamą skatinamosios politikos apimčių mažinimą. Kita vertus, pasaulis jau yra kur kas geriau pasirengęs kovai su naujomis viruso atmainomis ir jų tikėtina ekonominė žala bus mažesnė nei anksčiau, todėl centrinių bankų dėmesys dabar gali nukrypti į infliacijos suvaldymą.

Nepavykęs JAV bandymas sumažinti naftos kainą

JAV administracija nusprendė sureaguoti į aukštas energetinių išteklių kainas, kurios prisideda prie aukštos infliacijos, ir į rinką pradėjo tiekti dalį savo strateginių naftos rezervų.

Įdomu tai, kad po šios žinios naftos kaina trumpam buvo dar labiau pakilusi, nes rinkos dalyviai įvertino, jog OPEC+ karteliui priklausančios šalys gali laisvai sumažinti jos gavybą tam, kad amortizuotų susidariusį perteklių.

Tiesa, galiausiai daugiau kaip 10 proc. sumažėjusias naftos kainas lėmė žinios apie omikron atmainą ir su ja susijusius galimus naujus judėjimo apribojimus.

Nedarbo lygis JAV – rekordinėse žemumose

Makroekonominė situacija JAV siuntė pozityvius signalus. Preliminariais skaičiavimais, gamybos PMI indeksas lapkričio mėnesį padidėjo iki 59,1 ir viršijo analitikų prognozes.  Prie indekso augimo prisidėjo padidėjęs naujų užsakymų skaičius. Vis dėlto gamybą ir toliau ribojo žaliavų trūkumas.

Remiantis naujausiais darbo rinkos duomenimis, nedarbo paraiškų skaičius sudarė 199 tūkst. bei pasiekė nuo 1969 m. nematytas žemumas. Nedarbo paraiškų mažėjimas signalizuoja tolesnį stabilų JAV ūkio augimą.

Audringa rinkų reakcija į naują viruso atmainą

JAV akcijų rinkos, lapkričio viduryje pasiekusios naujus rekordus, mėnesio pabaigoje gana audringai sureagavo į naujienas apie naują viruso atmainą. Tai lėmė rizikingesnių finansinių priemonių išpardavimą bei padidino paklausą iždo vertybiniams popieriams.

Per paskutines dvi lapkričio savaites pagrindinis „S&P 500” akcijų indeksas nerado krypties. Po paskutinio mėnesio penktadienio korekcijos, siekusios apie 2,26 proc., jis buvo atgavęs dalį savo vertės. Prie indekso augimo labiausiai prisidėjo informacinių technologijų įmonių akcijos.

Pasak „Swedbank“ valiutų strategų, dėl naujos viruso atmainos bei padidėjusių rizikų turėtų augti rezervinių valiutų, tokių, kaip JAV doleris, paklausa. Jeigu FED laikysis ar ankstins savo planus mažinti skatinimo politikos apimtį, tai kitąmet doleris toliau stiprės euro atžvilgiu.

Paaiškėjo naujos Vokietijos vyriausybės sudėtis

Po Vokietijos rinkimų vyravęs politinis neapibrėžtumas baigėsi – socialdemokratų lyderis ir būsimasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas susitarė su žaliaisiais ir liberalais demokratais (FDP) dėl koalicinės vyriausybės sudarymo.

Koalicijos partneriai teigė, kad pagrindiniai jų tikslai yra infrastruktūros atnaujinimas, siekiant modernizuoti ekonomiką, paspartinti kovos su klimato kaita priemones, padidinti minimalų atlyginimą bei užtikrinti socialinių būstų prieinamumą.

Iš karto po rinkimų investuotojai tikėjosi, kad pasikeitusi politinė kryptis gali lemti didesnius pokyčius ekonomikoje į pirmą planą iškilus žaliųjų technologijų sektoriui. Tačiau koalicijos susitarimai rodo, kad pokyčiai gali būti nuosaikesni ir vykti lėčiau nei prognozuota.

Infliacija euro zonoje – 30 metų aukštumose

Makroekonominė situacija Europoje siuntė prieštaringus signalus. Pavyzdžiui, pirkimų vadybininkų (PMI) indeksas pasiekė 55,8 punkto ribą bei 2,8 punkto viršijo analitikų prognozes. Nepaisant to, vidutinis indekso rezultatas per pastaruosius du mėnesius buvo mažesnis nei trečiąjį ketvirtį, kas rodo, kad ekonomikos atsigavimas Europoje lėtėja.

Optimizmas dėl ekonomikos ateities taip pat mažėjo dėl naujų koronaviruso bangų. Dar daugiau susirūpinimo sukėlė lapkričio pabaigoje paskelbtas infliacijos rodiklis. Lapkričio mėnesio infliacija, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje pasiekė 4,9 proc. ir net 0,8 proc. punkto viršijo analitikų prognozes.

Didžiausios įtakos infliacijos šuoliui turėjo padidėjusios energijos kainos. Tokios infliacijos Europoje nebuvo nuo 1991 m. Šis rodiklis smarkiai viršija ECB tikslą, kuris siekia 2 proc. bei turėtų pradėti kelti vis daugiau nerimo ECB dėl taikomos pinigų politikos krypties.

Europos šalys vėl imasi griežtesnių suvaržymų

Akcijų indeksai Europoje smarkiai krito dėl baimių, kad ekonomikos atsigavimą gali sužlugdyti griežti Europos šalių įvesti koronaviruso apribojimai bei plintanti nauja omikron viruso atmaina.

Europoje vis daugiau šalių, tokių, kaip Vokietija, Austrija, yra priverstos grąžinti laikinąsias saugos priemones bei apribojimus dėl smarkiai išaugusių susirgimų skaičiaus. Nelinksmos žinios pasiekė ir Austrijos bei Slovakijos slidinėjimo entuziastus, kai šių šalių kurortai nutarė neatsidaryti dėl viruso grėsmės.

Europos „STOXX 600“ indeksas paskutinę lapkričio savaitę baigė daugiau nei 4 proc.  korekcija. Taip pat smuko ir kiti pagrindiniai Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos rinkų indeksai. Kitą prekybos sesijos dieną, atslūgus baimėms, indeksai šoktelėjo į viršų.

Toliau gilėjanti priešprieša tarp Kinijos ir JAV

Kinijos santykiai su JAV toliau išlieka įtempti dėl Taivano bei prekybos problemų. JAV Prekybos departamentas paskelbė juodąjį sąrašą, kuriame įvardijo keliolika Kinijos įmonių, kurios, anot jo, remia Liaudies išlaisvinimo armijos karinį modernizavimą.

Be to, JAV Federalinė komunikacijos komisija (FCC) paprašė Federalinio apeliacinio teismo atmesti Kinijos įmonės „China Telecom“ pasiūlymą teikti paslaugas JAV, teigdama, kad „China Telecom“ gali sutrikdyti arba netinkamai nukreipti JAV ryšius. Praėjusiais metais Kinijos „Huawei Technologies“ ir „ZTE Corp“ taip pat buvo paskelbtos grėsmėmis JAV nacionaliniam saugumui.

Kinijos technologijų priežiūros institucija, savo ruožtu, nurodė pavėžėjimo programėlės „Didi Global“ vadovybei delistinguoti bendrovę iš Niujorko vertybinių popierių biržos dėl susirūpinimo duomenų saugumu. Panašu, kad priešpriešos frontų tarp Kinijos ir JAV atsiranda vis daugiau.

Kinijoje tęsiasi NT sektoriaus problemos

Nekilnojamojo turto sektorius Kinijoje ir toliau išlieka po padidinamuoju stiklu. Dar viena NT plėtotoja „Kaisa Group“, bandanti išvengti įsipareigojimų nevykdymo rizikos, paskelbė apie obligacijų mainų programą savo kreditoriams.

Įmonė turi neapmokėtų obligacijų kuponų, kurių bendra vertė viršija 59 mln. JAV dolerių. Ši suma jau turėjo būti sumokėta lapkričio 11–12 d., tačiau mokėjimai buvo pradelsti. „Kaisa Group“ turi daugiausiai užsienio skolų Kinijos nekilnojamojo turto sektoriuje.

Kinijos akcijų rinkos tęsėsi nuosmukio tendencija. Kinijos „CSI 300“ indeksas per paskutines dvi lapkričio savaites sumažėjo 1,2 proc., o „Shanghai Composite“ indeksas nerado krypties.

Dar vienas sėkmingas IPO Baltijos biržose

Baltijos biržose įvyko jau ketvirtas viešasis akcijų siūlymas (IPO) šiais metais. Akcijų emisiją išleido estų NT vystytojas „Hepsor“, kuriam pavyko pritraukti apie 10 mln. eurų lėšų.

Per „Hepsor“ IPO paklausa pasiūlą viršijo beveik 9 kartus, šiame IPO dalyvavo apie 20 tūkst. investuotojų. Vienos akcijos pasirašymo kaina siekė 11,7 euro, ir jau pirmą prekybos sesijos dieną jos kaina buvo pakilusi apie 45 proc. iki 17 eurų ribos, nors vėliau kiek sumažėjo. Tai trečias didžiausias viešasis akcijų siūlymas Baltijos šalių rinkoje pagal dalyvavusių investuotojų skaičių.

Akcijų rinkos Baltijos šalyse taip pat reagavo į pasaulines tendencijas dėl naujos koronaviruso atmainos bei per dvi pastarąsias savaites buvo linkusios koreguotis. „OMX Baltic Benchmark“ – bendras Baltijos rinkų akcijų indeksas, – lapkričio mėnesį užbaigė 1,52 proc. kritimu.

Didžiausią apyvartą sugeneravo „Enefit Green“, „Ignitis Grupės“ bei banko LHV akcijos. Daugiausia stiebiesi „Grigeo“ (4,26 proc.) ir „Enefit Green“ (3,45 proc.) akcijų kainos, labiausiai sumažėjo „Ekspress Group“ ir „Novaturo“ akcijų kainos – atitinkamai 17,05 proc. 6,15 proc.