Norvegiškų taisyklių paiso ne visi: kas dešimtas susižalojęs darbo vietoje – lietuvis

Norvegija – aukštu pragyvenimo lygiu ir subtilia kultūra garsėjanti šalis traukia uždirbti norinčius užsieniečius, tarp kurių nemažai ir lietuvių. Norvegija yra ir viena iš tikslinių Lietuvos eksporto rinkų, svarbi Lietuvos prekybos partnerė.   Prekių apyvarta tarp šalių pastaraisiais metais nuolat augo ir 2015 m. sudarė beveik 873 mlrd. EUR – dukart daugiau nei 2010 m., o Lietuvos prekių eksporto vertė į Norvegiją pernai augo 7,1 proc.

Įdomus faktas apie Norvegiją – ši šalis yra 6-ta pasaulyje pagal eksportuojamos lašišos kiekius. O standartinė lašiša, sverianti apie 4 kg, pernai čia kainavo brangiau nei 1 barelis naftos.

Siekiant dar aktyvesnio bendradarbiavimo tarp dviejų šalių verslininkų, spalio 11 d. Vilniuje vyko „Verslios Lietuvos“ organizuotas „Eksporto klubas: Norvegija“, kuriame įvairių sričių specialistai kalbėjo apie verslui aktualius klausimus.  Taip pat buvo pasirašytas memorandumas tarp VšĮ „Versli Lietuva“ ir Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmų. Šia bendradarbiavimo sutartimi abi įstaigos įsipareigoja dar aktyviau skatinti dviejų šalių verslo partnerystes ir aktyviai keistis naudinga informacija, žiniomis bei dalytis patirtimi.

Pasak Lietuvos komercijos atašė Norvegijoje Audriaus Masiulionio, šią šalį yra atradę statybos, transporto paslaugų teikėjai, o baldų eksportas sudaro net trečdalį viso mūsų šalies eksporto į Norvegiją. „Norvegija – viena iš svarbiausių Lietuvos eksporto rinkų, į kurią eksporto srautai auga nuolat. Stengiamės, kad verslininkai, eidami į šią rinką, turėtų teisingus lūkesčius ir suprastų šios šalies verslo kultūrą, kurioje kertinės savybės yra atvirumas, skaidrumas, pasitikėjimas ir žodžio bei reguliavimų laikymasis. Įsitvirtinti šioje rinkoje nėra paprasta, o lietuvių nekantrumas kartais tampa viena iš didžiausių kliūčių“, – sakė A.Masiulionis.

Intensyvėjant prekių ir paslaugų eksportui į Norvegiją vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų komandiravimo, verslo vystymo ar filialo steigimo klausimais, o akistata su Norvegijos darbo inspekcija kai kuriais atvejais baigiasi baudomis. Pasak lietuvės Dainos Bogdanienės, dirbančios Norvegijos darbo inspekcijoje, daugiausiai užsienio įmonių Norvegijoje veikia statybų ir valymo srityse, o problemų su Darbo inspekcija dažniausiai kyla būtent dėl nesusikalbėjimo ar nenoro komunikuoti.

Specialistai skaičiuoja, kad Norvegijoje tikimybė užsieniečiui žūti darbo vietoje yra net 2,13 karto didesnė nei norvegui. Dažniausiai darbo vietoje susižaloja lenkai (34 proc.), antri švedai (12 proc.), o kas dešimtas – lietuvis.

„Darbo inspekcija Norvegijoje nenori verslininkų gąsdinti ir nesiekia trukdyti vystyti verslą. Tačiau verslas negali būti daromas taip, kad darbuotojams būtų sudarytos sveikatai kenksmingos ar net gyvybei pavojingos sąlygos. Lietuviai ir kiti užsieniečiai į tokias įstaigas žiūri kaip į įmones tikrinančias ir baudžiančias įstaigas. Tuo tarpu Norvegijoje yra nuostata, kad Darbo inspekcija yra prevencinė įstaiga, kuri nori bendradarbiauti su verslininkais ir padėti išvengti nelaimių“, – teigė D.Bogdanienė.

Specialistė pridūrė, kad Norvegijoje, kaip ir Lietuvoje, visi reikalavimai verslui yra pagrįsti logika. Tačiau juos ignoruodami, nereaguodami į įspėjimus ar nevertindami rimtai, verslininkai ir užsitarnauja įvairias sankcijas. Todėl D.Bogdanienė patarė atkreipti dėmesį į Norvegijos Darbo inspekcijos įspėjimus, raštus – juos išsiversti iš norvegų kalbos – nes kalbos nežinojimas tikrai neatleidžia nuo atsakomybės, priešingai – padidina tikimybę užsidirbti baudą, jeigu darbo saugos taisyklių nebus laikomasi.

Specialistai prognozuoja, kad Norvegijoje perspektyvų turi ne tik statybos, transporto paslaugų įmonės, bet ir IT sektoriaus bei inžinerinės pramonės atstovai.